Aktorių knygos apie teatrą

Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Virtualioje parodoje pristatomos aktorių knygos ir kiti leidiniai apie teatrą.

„Sunku išlikti savimi, kai visa civilizacija, pažanga kuriama tam, kad mes negirdėtume savęs. Kad neužduotume sau klausimo KODĖL…“ Valentinas Masalskis

 

Baikštytė, Gražina. Gyvenimas kaip teatras: [pokalbiai su aktoriais]. – Vilnius: Vaga, 2016. – 317, [3] p.

„Man artimas pokalbių žanras. Patinka be įtampos ir skubos su žmogumi nuoširdžiai pasišnekučiuoti susėdus kokioje jaukioje kavinėje ar jam įprastoje namų aplinkoje. Be galo gerbiu kiekvieną savo pašnekovą – neprovokuoju ir neieškau pikantiškų jo gyvenimo detalių. Juk yra tiek daug įdomių temų pokalbiams! Rengdama knygą, bendraudama su pašnekovais ir pati sužinojau tai, ko nežinojusi. Pasirodo, kad ir kaip aktoriai mylėtų teatrą, tačiau daugumai jų gyvenimas yra svarbesnis už teatrą. Gyvenimo kasdienybės scenoje jie patiria rašytojo plunksnos vertų dramų, tragedijų ir komedijų, kurios dažnai yra įdomesnės už vaidinimus teatro scenoje.“ Gražina Baikštytė

Baikštytė, Gražina. Rimo Tumino sodas. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 327, [1] p.: iliustr.

„Ši knyga nepretenduoja į teatrologinę spektaklių analizę. Norėjosi parašyti apie jaunystės laikų draugo gyvenimą ir kūrybą, mintimis atsigręžiant į pradžių pradžią – kūrybingo jaunuolio tapsmą didžiu kūrėju ir vėl sugrįžtant į dabartį, kurioje toli gražu ne kiekvienas menininkas randa savo vietą. Rimas Tuminas ją rado ir savo unikalų talentą sėkmingai realizuoja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio teatro scenose. Knygoje rasite pokalbius su Rimo Tumino kolegomis, aktoriais, draugais Lietuvoje ir Maskvoje, taip pat paties režisieriaus minčių apie teatro paskirtį, gyvenimo vertybes, personažo ir apskritai žmogaus kelionę mus supančiomis sferomis – aštuoniais gyvenimo ratais…“ Gražina Baikštytė

Monika Mironaitė: apie gyvenimą, meilę, kūrybą… / [sudarytoja Dagnė Jakševičiūtė]. – Vilnius: Margi raštai, 2002. – 226, [2] p.

Monika Mironaitė buvo ne tik didi aktorė, bet ir nepaprastai ryški asmenybė, savo gyvenimo būdu, elgsena ne kartą metusi iššūkį sustabarėjusiai to meto miesčionijai. Būdama ekstravertiškos prigimties, Mironaitė vis dėlto slėpė savo vidinį pasaulį nuo pašalinių akių. Šioje knygoje pateikiamos ištraukos iš jos dienoraščių atskleis jos begalinį moteriškumą, jos kančias, sielvartą, abejones ir jos kovą su gyvenimo smūgiais.

Knygos sudarytoja aktorės dukra Dagnė Jakševičiūtė pateikia skaitytojams ir pirmuosius Monikos Mironaitės literatūrinius bandymus, draugų prisiminimus, įvairius straipsnius, rašytus aktorės jubiliejų progomis bei jos vaidmenų recenzijas.

Narmontaitė, Nijolė. Aktoriai, režisieriai ir kasininkės: ko nematė žiūrovai; [iliustravo Rimas Valeikis]. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 335, [1] p. Ciklo 1-oji knyga.

„Jeigu nori sau ar kam kitam pakelti nuotaiką, čiupk šią knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“. Čia sudėtos smagios, keistos, kartais mistiškos istorijos, kurios nutiko aktoriams, režisieriams ir kasininkėms. Užrašytos ir teatrinės legendos, keliaujančios iš lūpų į lūpas. Aktorės Nijolės Narmontaitės kalbinti kolegos papasakojo savo nuotykius scenoje, filmavimo aikštelėse, gastrolėse. „Klausydamasi tų istorijų tiek juokiausi… Kaip niekada gyvenime“, – sako knygos autorė.

Narmontaitė, Nijolė. Aktoriai, režisieriai ir studentai: ko nematė žiūrovai; [iliustravo Rimas Valeikis]. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 359, [1] p. Ciklo 2-oji knyga.

„Visas pulkas mano pašnekovų dalijasi nuotykiais, patirtais per egzaminus, kai stojo į aktorinį, režisūrą arba dainavimą. Skirtingi žmonės, skirtingos patirtys ir laikas, todėl nėra ko stebėtis, kad pakeliausime ir sovietmečio šunkeliais su visomis to meto kalbos šiukšlytėmis. Taip gyvenom, taip kalbėjom, ką girdėjau, tą užrašiau“.
Nijolė Narmontaitė

Narmontaitė, Nijolė. Aktoriai, režisieriai ir studentai: ko nematė žiūrovai; [iliustravo Rimas Valeikis]. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 344, [1] p. Ciklo 3-oji knyga.

Ši knyga Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ – tai susitikimas su nepaprastai įdomiais aktoriais ir režisieriais. Šįsyk kviečiu į pasimatymą su Vladu Bagdonu, Valda Bičkute, Nerijum Gadliausku, Dainium Gavenoniu, Gabija Jaraminaite, Nomeda Kazlaus, Kristina Kazlauskaite, Doloresa Kazragyte, Viktorija Kuodyte, Vyteniu Pauliukaičiu, Vladimiru Prudnikovu, Kostu Smoriginu, Dainium Svobonu, Alvydu Šlepiku, Ruta Lee.

Narmontaitė, Nijolė. Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai: ko nematė žiūrovai; [iliustravo Rimas Valeikis]. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 395, [4] p. Ciklo 4-oji knyga.

Net neįtikėtina, kiek daug įdomių ir, svarbiausia, smagių istorijų nutinka aktoriams. Jų darbo užkulisiai visuomet ypatingai traukia žiūrovus. Aktorė Nijolė Narmontaitė aktorių ir kitų su teatru susijusių žmonių istorijas sudėjo jau į ketvirtą knygą iš serijos „Ko nematė žiūrovai“. Šį kartą aktorė ir rašytoja pasakoja apie aktorių, aprengėjų ir scenos darbininkų nuotykius. Pasak autorės, tai itin kūrybingos ir spalvingos asmenybės, tad nuotykių susijusių su jomis tikrai netrūksta.

Kiti leidiniai apie aktorius, režisierius ir teatro meną

Jančorienė, Meilė. Pasivaikščiojimas su Larisa Kalpokaite: garsios aktorės gyvenimo istorija: žurnalistinis romanas. – Vilnius: Laisvos valandos, 2009. – 207 p.

Žurnalistinis romanas, parašytas remiantis aktorės Larisos Kalpokaitės biografijos faktais. Larisa žino, kad ji įdomi praeiviams. Ją atpažįsta ir apžiūrinėja lyg eksponatą, kartais pernelyg įžūliai, neįstengdami nukreipti į šalį akių. Tačiau moteris supranta, juk žmonėms įdomu, jie nori įsitikinti, ar tikrai čia ta pati moteris iš televizijos ekrano. Jie nori viską žinoti: kodėl ji viena? Kur eina, su kuo susitinka? Ką perka? Žmonės bando įdėmiai įsižiūrėti į veidą ir nustatyti: ar ji, aktorė, ir gyvenime tokia pati, kaip ekrane? Norite tai sužinoti? Pasivaikščiokite su Larisa ir gausite atsakymus į visus savo klausimus.

Jakševičiūtė, Dagnė. Monikos Mironaitės gyvenimo romanas. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p.

Prieiga internetu ibiblioteka.lt

Monika Mironaitė – aktorė, jau Antrojo pasaulinio karo metais tapusi teatro legenda, ir tai buvo jos laimė ir nelaimė. Apie ją sakydavo, kad ji pati nesibaigiantis, niekad nenutrūkstantis teatras. Tad ši knyga – dar kartą užsižiebiantys prožektoriai, apšviečiantys gyvenimą-sceną, kur karaliavo Didžioji Monika. Dagnė Jakševičiūtė, būdama ne tik dukra, bet ir aktorė, bando savo knyga tą legendą sukonkretinti iš vidaus, iš gyvenimo scenos užkulisių, iš namų aplinkos. Namuose taip pat dažnai būta teatro, dramaturginės intrigos, todėl knyga ir vadinasi ne memuarai, atsiminimai, o romanas.

Arnas Rosenas: prisiminimai apie aktorių Arną Roseną, pokalbiai, straipsniai, faktografija / sudarė Daiva Šabasevičienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. – 254, [1] p.

Knyga apie aktorių Arną Roseną (1933–2002). Paties aktoriaus mintys apie kūrybą, gyvenimą ir save, pokalbiai su juo, artimųjų, kolegų ir draugų prisiminimai, spaudoje skelbtų straipsnių apie A. Roseną rinkinys, išsamios žinios apie jo vaidmenis ir fotografijos sukuria atmintiną žymaus savito aktoriaus paveikslą.

Šabasevičienė, Daiva. Juozo Budraičio teatrinis likimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2019]. – 311, [1] p.

„Juozo Budraičio teatrinis likimas“- Daivos Šabasevičienės knyga apie Juozą Budraitį teatro scenoje. Šioje monografijoje išsamiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato, aktoriaus Juozo Budraičio teatrinė kūryba ir vaidmenys, sukurti 1979–2018 m., apžvelgiamos aplinkybės, paskatinusios garsų kino aktorių ateiti į teatrą, apibendrinamos jo vaidmens kūrimo strategijos, aktoriaus asmenybės, vaidmens ir personažo santykiai bei aktoriaus kūrybinių principų organiškas ryšys su režisieriaus pasaulėžiūra, leidęs J. Budraičiui tapti šio laikotarpio autorinio teatro režisūrinių ieškojimų protagonistu.

Laimono laimė: atsiminimai apie aktorių Laimoną Noreiką / sudarė Janina Rutkauskienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 344 p.: iliustr.

Knyga apie aktorių Laimoną Noreiką (1926–2007), teatro ir kino aktorių, skaitovą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą. Aktoriaus kolegų, rašytojų, kitų visuomenės, kultūros ir meno žmonių atsiminimai, dienoraščiai, taip pat nuotraukos kuria talentingo menininko, įspūdingos asmenybės paveikslą. Pateikiamos žinios apie vaidmenis, literatūrinių programų plokšteles, kita faktografija.

Rūta Staliliūnaitė: aš esu Barbora : atsiminimai apie scenos karalienę / [sudarytojas] Svajūnas Sabaliauskas. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014]. – 410, [2] p.

Prieiga internetu ibiblioteka.lt

Fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos Rūtos Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis. Knygoje surinkta daugiau nei 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių.

Šabasevičienė, Daiva. Smėlio pilys: Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai / Daiva Šabasevičienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2017]. – 295, [1] p.

Teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės knygoje „Smėlio pilys“ plačiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato aktoriaus Regimanto Adomaičio kūrybinė veikla.
Knygoje apžvelgiami R. Adomaičio sukurti teatro ir kino vaidmenys, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras, skelbiami aktoriaus interviu, mintys, pasisakymai, esė, laiškai.

Oginskaitė, Rūta. Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu. – Vilnius: Tyto alba, 2011, 294 p.

Vladas Bagdonas – unikalaus talento aktorius, žinomas ir kaip dainininkas, teatro pedagogas. Knyga „Jausmų repeticijos“ – pokalbiai su Vladu Bagdonu apie tai, kas išgyventa, ir apie jo šiandieną. Aktoriaus akimis regime jo vaikystės Vilnių, anuomet kaimišką miesto pakraštį ties Savanorių prospektu, septintojo dešimtmečio Konservatoriją, jos dėstytojus Ireną Vaišytę, Juozą Rudzinską, Ireną Bučienę. Vėliau – Jaunimo teatras, jo užkulisiai, gastrolių po Lietuvą atmosfera, darbas su Dalia Tamulevičiūte, su Eimuntu Nekrošiumi – nuo pirmųjų šio režisieriaus žingsnių iki spektaklių, pelniusių tarptautinę šlovę.

Šabasevičienė, Daiva. Valentinas Masalskis: ieškant teatro. – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 239, [1] p.

Valentino Masalskio talentas – vienas ryškiausių reiškinių nūdienos Lietuvos teatre. Yra talentingų teatro žmonių, kurie vienaip ar kitaip atitinka kartų poreikius (vaidybos maniera, kalbos kultūra, net gyvenimo būdu), o Masalskis priešingai – paneigia kartos sąvoką. Jo karštligiškas įsijautimas į savo profesiją jau daugiau kaip tris dešimtmečius jaudina žiūrovus. Jis kuria savo teatrą, savo teoriją, ir tai tampa svarbiausiu atskaitos tašku. Vargu ar rasi kitą tokį aistra ir įvairiausiomis idėjomis spinduliuojantį teatro menininką, kuris taip aktyviai ginčytųsi ir teiktų savo pasiūlymus. Iš atvirų ir aistringų pokalbių ryškėja ir Masalskio kelias, ir šio kelio ženklai: darbas Kauno valstybiniame dramos teatre, jo suorganizuotas „Menų sambūris“, kuriame jis debiutavo kaip režisierius, ir per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyti spektakliai – Fiodoro Dostojevskio „Nuolankioji”, Thomo Bernhardo „Įpročio jėga” ir „Pasaulio gerintojas“, Williamo Shakespeare’o „Karalius Lyras”, Patricko Süskindo „Kontrabosas“, Tankredo Dorsto „Aš, Fojerbachas“, Marie-France Marsot „Laukim skambučio“. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, joje pateikiama detali aktoriaus ir režisieriaus kūrybinė biografija, kolegų mintys apie šią išskirtinę Lietuvos teatro asmenybę.

Vyšniauskaitė, Birutė. Vienintelė: [teatro ir kino aktorės] Eugenijos Pleškytės laikas. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 215, [1] p.

Į knygą „Vienintelė. Eugenijos Pleškytės laikas” sudėti pačios E. Pleškytės prisiminimai, dienoraščio fragmentai, jos šeimos narių, kartu su ja dirbusių aktorių A. Šurnos, K. Smorigino, V. Petkevičiaus, R. Adomaičio, J. Budraičio, režisierių A. Puipos, G. Lukšo, R. Tumino, E. Nekrošiaus, teatrologės I. Aleksaitės, kino kritikių G. Arlickaitės ir I. Keidošiūtės, kitų E. Pleškytės bičiulių ir amžininkų liudijimai. Knyga gausiai iliustruota E. Pleškytės asmeninio archyvo bei Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotraukomis.

Aktorius Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai: laiškai, mintys, atsiliepimai / [sudarytoja Nomeda Simėnienė]. – Panevėžys: Edukata, 2016. – 267, [1] p.

Tai knyga apie Stasį Petronaitį, talentingą teatro ir kino aktorių, Panevėžio dramos teatro vaidybos studijos (vadovas Juozas Miltinis) auklėtinį, sukūrusį per 50 vaidmenų teatre ir tiek pat kine.

Knygoje „Aktorius Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai: laiškai, mintys, atsiliepimai“ publikuoti Stasio Petronaičio, aktorių Reginos Zdanavičiūtės, Gražinos Urbonaitės, Vincento Aleknavičiaus, Algimanto Masiulio, kitų meno žmonių laiškai bei atsiminimai, kūrybos vertinimai, užrašai, pokalbiai, mintys kuria Aktoriaus, tituluojamo scenos legenda, įspūdingą asmenybės paveikslą. Pateikiamos žinios apie sukurtus vaidmenis, rinktinė S. Petronaičio bibliografija.

Gintaro Varno teatras: pokalbiai, straipsniai, recenzijos, 1989-2009; [sudarytojas Helmutas Šabasevičius]. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, [2012]. – 327, [1] p. – (Lietuvos teatras: režisūros bruožai, scenografijos tendencijos, aktorių kūrybos apžvalga).

Leidinyje pateikiama viduriniosios kartos Lietuvos režisieriaus Gintaro Varno (g. 1961) kūrybos apžvalga per 1988–2009 metais jo režisuotų spektaklių refleksiją: skelbiami pokalbiai su režisieriumi, straipsniai ir recenzijos, kurios atskleidžia Gintaro Varno kūrybos principus, liudija jo režisūrinio braižo formavimąsi ir raidą.

Zelčiūtė, Dovilė. Kelionė su Oskaru Koršunovu. Teatrinis koliažas: esė, repeticijų fragmentai, spektaklių, gastrolių įspūdžiai, interviu, recenzijos. – Vilnius: Alma littera, 2014. – 293 p.

Žinomos rašytojos, poetės, eseistės Dovilės Zelčiūtės knygoje užfiksuotas Oskaro Koršunovo režisuotų spektaklių „Išvarymas“, „Katedra“, „Miranda“, „Žuvėdra“ gimimas, žiūrovams nematomi spektaklių „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Meistras ir Margarita“, „Hamletas“, „Dugne“ užkulisiai ir kasdienybė.

Balevičiūtė, Ramunė. Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą: žaidimas Rimo Tumino teatre. – Vilnius, metodika, 2012, p. 269.

Režisieriaus Rimo Tumino, kaip tikro romantiko, teatras gimsta žaidime ir iš žaidimo. Žaisti jis kviečia ir mus, žiūrovus. Ši knyga – tai bandymas atskleisti žaidžiančio Rimo Tumino teatro paslaptį, malonumą ir prasmę.
Aš tikiu, kad esu gimęs ne šiaip sau, o iš meilės, manau, kad aktorius – taip pat. Idealas man – laisvas žmogus teatre, scenoje. Noriu, kad žiūrovas, užuot pasakęs „aš mačiau gerą spektaklį“, pasakytų – „aš mačiau laisvus žmones“. Rimas Tuminas

 

Parodą parengė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos Violeta Plaušinienė ir Dangira Undžienė

 

kitos parodos