„Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios.
