Artėjant Vėlinių ramybei, kai laikas trumpam sustoja, o širdis užplūsta šilti prisiminimai, Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos bendruomenė susibūrė kilniam tikslui. Spalio 30-osios rytmetį grupė įstaigos darbuotojų apsilankė miesto kapinėse, kad tyliu buvimu ir žvakės šviesa sušildytų išėjusių kolegų atminimą.
Tylos ir dėkingumo akimirka – liepsnojančios atminimo žvakelės. Jos sužibo ant buvusių darbuotojų kapaviečių. Buvo aplankytos buvusio Centralinės bibliotekos vedėjo Petro Vainoro, vadovavusio įstaigai 1930–1941 metais, taip pat ilgametės darbuotojos Ono Graužinytės, Bronislavos Jonušienės bei Jovitos Benediktavičienės amžino poilsio vietos. Pagarbos ženklas skirtas ir 1943 m. darbą pradėjusiai pirmajai bibliotekininkei Marijai Tomkevičienei, kurios pėdomis šiandien seka jau kitos kartos. Kiekviena uždegta žvakelė tapo padėkos žodžiu tiems, kurie dešimtmečiais puoselėjo meilę knygai.
Bibliotekos bendruomenei itin brangus ir kultūrinis krašto paveldas. Atminties žvakelė buvo uždegta ir ant poetų Henriko Nagio bei Liūnės Sutemos senelės ir sesers kapo.
Žmonės neišeina, kol gyvas jų pradėtas darbas ir kolegų atmintis. Uždegtos žvakės – tai mūsų nebylus „Ačiū“ už paliktą šviesą, išmintį ir meilę knygai, kuri ir šiandien gyvuoja bibliotekos erdvėse.
Janina Dambrauskaitė,
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė
