Malijus ir Kilijanas buvo neatskiriami nuo vaikystės. Jų gyvenimas priminė bilietą, nesibaigiančiu galiojimu, į laimės traukinį: pirmosios pusbritvės, pirmasis kraujo skonis ir drąsa, kurią jie vartojo it antibiotikus nuo bet kokios baimės. Jie tikėjo, kad drąsių niekas nežudo. Ir tai buvo tiesa iki tos akimirkos, kai likimas užtaisė savo snaiperio ginklą.
