Ši knyga nesentimentali, – motina to nepakęstų, – užtat joje esama švelnumo ir ironijos, pašaipumo ir bandymo perprasti artimiausio žmogaus likimą. Kartu ji liudija priklausomybę literatūrai, per ją pasakojama ne tik šeimos, bet ir šiuolaikinės Lenkijos istorija.
Tai istorija apie daiktus. Ir dar apie kalbėjimą. Kitaip tariant – apie žodžius ir objektus. Taip pat tai knyga apie mano mamą, todėl tekstas nebus itin linksmas.
