Atgal į žemėlapį

Šv. Onos koplyčia su Šatrijos Raganos kapaviete

Mažeikių rajono Židikų miestelio kapinėse (Liūliškių k., Dariaus ir Girėno g. 48) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigo Vaclovo Martinkaus (1909–1980) rūpesčiu vietoje senosios medinės koplyčios 1941 m. rudenį pastatytas įspūdingas gotikinio stiliaus stačiakampio plano pastatas su laidojimo rūsiu.

Pamatas su skaldyto akmens mūro cokoliu, panaudojant išardyto pastato keramines plytas išmūrytos sienos. Dvišlaitis stogas apdengtas keraminėmis čerpėmis. Frontonai ir medinis varpinės bokštelis su smaile apskardinti, viršūnėse – metalo kryžiai. Išbetonavus rūsį ir centre paruošus kapavietę, buvo perkelti Marijos Pečkauskaitės palaikai, šalia jos 1970 m. palaidota ir mamatė. Mūrinės koplyčios projekto autorius – architektas Jonas Mulokas (1907–1983).

Frontonai su bokšteliais, sienų fragmentai permūryti 1970–1975 m. ir 2003 m. Pastato centre buvę laiptai panaikinti ir padaryti šone. Įrengta laidojimo rūsio metalinė ažūrinė pertvara su vienvėriais vartais. Vietoje buvusių laiptų rūsio perdangoje virš kapo padaryta stačiakampė anga.

Rekonstrukcija 1970–1975 m. vyko pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) projektą. Ant kapavietės viršaus buvo uždėta plokštė su įrašu: „RAŠYTOJA / MARIJA / PEČKAUSKAITĖ / ŠATRIJOS / RAGANA / 1877 / 1930“. Lankytojams koplyčia buvo atidaryta 1975 m. lapkričio 14 d.
Sudėtingi statinio išorės ir vidaus restauravimo darbai vyko 2002–2004 m. Koplyčios kriptoje iš balto marmuro luito, atvežto iš Uralo, ant postamento 2004 m. gegužės mėnesį pastatyta skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurta rašytojos skulptūra. Ji padaryta pagal Marijos Pečkauskaitės studijų laikų Šveicarijoje fotografiją. Netoliese sienoje įmūryta stačiakampio formos juodo granito memorialinė plokštė su įrašu. Iš marmuro padarytas altorius ir buvusi medinė Nukryžiuotojo skulptūra, koplyčios pietvakarių pusėje ant marmurinio postamento pastatyta Švč. Mergelės Marijos su vaikeliu skulptūra.

Antkapį sudaro stačiakampio formos postamentas ir balto marmuro antkapinė plokštė su bronzinių raidžių įrašu: „Marija Pečkauskaitė / ŠATRIJOS RAGANA / RAŠYTOJA / PEDAGOGĖ / LABDARĖ / 1877–1930“. Pagal architekto Lino Jurgaičio projektą interjerą ir kapavietę atnaujino klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas. Koplyčią 2004 m. kovo 6 d. pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Apie asmenybę

Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana – bajoraitė, mokytoja Žemaitijos dvaruose, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, viena pirmųjų profesionalių rašytojų vaikams, vertėja, labdarė, altruistė.

Gimė žemaičių bajorų šeimoje 1877 m. vasario 24 d. (pagal naująjį kalendorių kovo 8 d.) Keturakių kaime (dabar Plungės rajono Žlibinų seniūnija). Už trijų kilometrų esančiame nedideliame Medingėnų miestelyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Marijos vardu. Dvarelis priklausė jos motinos Stanislavos Šiukštaitės-Pečkauskienės šeimai. Vėliau persikėlė į tėvo gimtinę, Labūnavos dvarą Kelmės rajono pakraštyje. Čia Marija augo iki dešimties metų. Tėvui nesisekė ūkininkauti, klimpo į skolas, tad išnuomavęs Labūnavos dvarą su šeima persikėlė į Užventį, kur 1887–1898 m. nuomojo didesnį dvarą iš kunigaikščio Aleksandro Druckio-Liubeckio. Pečkauskai savo vaikams samdė mokytojus, Marija dvare išėjo pradžios mokyklos kursą ir 1891 m. iškart įstojo į Sankt Peterburgo šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę. Mokytis jai sekėsi, bet dėl atšiauraus ir drėgno klimato ėmė prastėti sveikata, todėl po pusmečio sugrįžo į Užventį ir toliau mokėsi privačiai.

Reikšminga būsimos rašytojos gyvenime 1891 m. vasarą buvo pažintis ir bičiulystė su kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi, Šiaulių gimnazistu, lietuvių tautinio atgimimo veikėju Povilu Višinskiu. Jis pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai, padėjo kūrybinio kelio pradžioje. Užventyje 1894 m. vėlų rudenį užsimezgė ir draugystė su ten dirbti atkeltu jaunu kunigu Kazimieru Bukontu, kurio šeimą Pečkauskai seniai pažinojo.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės