Atgal į žemėlapį

Šatrijos Raganos memorialinis muziejus

Marija Pečkauskaitė, gavusi honorarą už savo raštus bei vertimus, Židikuose 1925 m. pavasarį nusipirko namą, buvusį sodelyje prie keliuko, vedančio į Viliotės kaimą.

Suremontavus pastatą, jame įsikūrė gydytojas, dalis patalpų buvo skirta vaistinei. Marija Pečkauskaitė nusipirktame name niekada negyveno, bet sodyboje pati sodino vaismedžius. Pietinėje namo pusėje 1974 m. gruodžio 28 d. buvo atidarytas Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Pastatas 1983 m. kovo 28 d. ankstyvą rytmetį užsidegė, ekspozicija buvo išardyta ir perkelta į Mažeikių muziejų.

Mažeikių rajono Židikų miestelyje (Dariaus ir Girėno g. 2) po išlakia liepa stovintis dviejų aukštų mūrinis namas buvo rekonstruotas 1987 m. Jis iki 1945 m. buvo Anickių šeimos nuosavybė. Atstatymo darbus finansavo kolūkis, kuriam priklausė pastatas. Irstant kolūkiams, namą nupirko Mažeikių rajono valdyba. Patalpos buvo skirtos muziejui. Minint rašytojos, švietėjos, labdarės Šatrijos Raganos 100-ąsias gimimo metines, 1987 m. kovo 6 d. lankytojams buvo atidarytos atnaujintos ekspozicijos.

Muziejuje eksponuojami autentiški baldai, įvairūs asmeniniai daiktai, suvenyrai, natos, plokštelės, paveikslai, rašytojos knygos, rankraščiai, nuotraukos, dokumentai. Tebestovi puikiai skambantis juodas rojalis – pats brangiausias ir vertingiausias Šatrijos Raganos daiktas, į Židikų kleboniją atgabentas 1915 m. keturiais arkliais pakinkytu vežimu iš Lūšės geležinkelio stoties.

Naujausias eksponatas – 2019 m. pagal tęstinį projektą „Rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos asmeninių daiktų restauravimas“ atnaujinta puošni kėdė su atlošu. 2020 m. restauruojamas ir eksponavimui ruošiamas minkštasuolis.

Apie asmenybę

Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana – bajoraitė, mokytoja Žemaitijos dvaruose, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, viena pirmųjų profesionalių rašytojų vaikams, vertėja, labdarė, altruistė.

Gimė žemaičių bajorų šeimoje 1877 m. vasario 24 d. (pagal naująjį kalendorių kovo 8 d.) Keturakių kaime (dabar Plungės rajono Žlibinų seniūnija). Už trijų kilometrų esančiame nedideliame Medingėnų miestelyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Marijos vardu. Dvarelis priklausė jos motinos Stanislavos Šiukštaitės-Pečkauskienės šeimai. Vėliau persikėlė į tėvo gimtinę, Labūnavos dvarą Kelmės rajono pakraštyje. Čia Marija augo iki dešimties metų. Tėvui nesisekė ūkininkauti, klimpo į skolas, tad išnuomavęs Labūnavos dvarą su šeima persikėlė į Užventį, kur 1887–1898 m. nuomojo didesnį dvarą iš kunigaikščio Aleksandro Druckio-Liubeckio. Pečkauskai savo vaikams samdė mokytojus, Marija dvare išėjo pradžios mokyklos kursą ir 1891 m. iškart įstojo į Sankt Peterburgo šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę. Mokytis jai sekėsi, bet dėl atšiauraus ir drėgno klimato ėmė prastėti sveikata, todėl po pusmečio sugrįžo į Užventį ir toliau mokėsi privačiai.

Reikšminga būsimos rašytojos gyvenime 1891 m. vasarą buvo pažintis ir bičiulystė su kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi, Šiaulių gimnazistu, lietuvių tautinio atgimimo veikėju Povilu Višinskiu. Jis pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai, padėjo kūrybinio kelio pradžioje. Užventyje 1894 m. vėlų rudenį užsimezgė ir draugystė su ten dirbti atkeltu jaunu kunigu Kazimieru Bukontu, kurio šeimą Pečkauskai seniai pažinojo.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės