Atgal į žemėlapį

Šatrijos Raganos parkas Židikuose

Mažeikių rajono Židikų miestelyje, už senosios klebonijos, kurioje 15 metų su seserimi Sofija gyveno Marija Pečkauskaitė, įkurtas parkas (M. Pečkauskaitės g.) su vasaros estrada, žaidimų aikštele, akmenų kompozicijomis ir gėlynais, pavėsine ir fontanu. Lankytojus džiugina nedidelis tvenkinys, pasipuošęs viksvomis, meldais ir vasarą žydinčiomis lelijomis. Buvusios seniūnės Stanislavos Valatkevičienės iniciatyva židikiškių puoselėjamam parkui 2008 m. liepos 26 d. buvo suteiktas rašytojos, labdarės, švietėjos Šatrijos Raganos vardas.

Apie asmenybę

Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana – bajoraitė, mokytoja Žemaitijos dvaruose, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, viena pirmųjų profesionalių rašytojų vaikams, vertėja, labdarė, altruistė.

Gimė žemaičių bajorų šeimoje 1877 m. vasario 24 d. (pagal naująjį kalendorių kovo 8 d.) Keturakių kaime (dabar Plungės rajono Žlibinų seniūnija). Už trijų kilometrų esančiame nedideliame Medingėnų miestelyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Marijos vardu. Dvarelis priklausė jos motinos Stanislavos Šiukštaitės-Pečkauskienės šeimai. Vėliau persikėlė į tėvo gimtinę, Labūnavos dvarą Kelmės rajono pakraštyje. Čia Marija augo iki dešimties metų. Tėvui nesisekė ūkininkauti, klimpo į skolas, tad išnuomavęs Labūnavos dvarą su šeima persikėlė į Užventį, kur 1887–1898 m. nuomojo didesnį dvarą iš kunigaikščio Aleksandro Druckio-Liubeckio. Pečkauskai savo vaikams samdė mokytojus, Marija dvare išėjo pradžios mokyklos kursą ir 1891 m. iškart įstojo į Sankt Peterburgo šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę. Mokytis jai sekėsi, bet dėl atšiauraus ir drėgno klimato ėmė prastėti sveikata, todėl po pusmečio sugrįžo į Užventį ir toliau mokėsi privačiai.

Reikšminga būsimos rašytojos gyvenime 1891 m. vasarą buvo pažintis ir bičiulystė su kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi, Šiaulių gimnazistu, lietuvių tautinio atgimimo veikėju Povilu Višinskiu. Jis pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai, padėjo kūrybinio kelio pradžioje. Užventyje 1894 m. vėlų rudenį užsimezgė ir draugystė su ten dirbti atkeltu jaunu kunigu Kazimieru Bukontu, kurio šeimą Pečkauskai seniai pažinojo.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės