Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Šarnelės kaime kelią prie Vytauto Mačernio kapo rodo dvi meniškos rodyklės. Ant kalnelio – du informaciniai stendai. Vienas atsuktas į Mačernių giminės sodybą, kuri matoma maždaug už 300 metrų. Stende įdėta nuo seno šiose apylinkėse gyvenusių Mačernių sodybos schema, trumpas poeto tėvų, senelių ir valdyto ūkio pristatymas. Beprasmiškai žuvęs poetas palaidotas 1944 m. spalio 8 d. nuo vaikystės pamėgtame Žvyrynėlio kalnelyje, nes vežti į Žemaičių Kalvarijos kapines, kai miestelyje jau dundėjo patrankos, artimieji nebegalėjo. Stačiakampio formos medžiais ir krūmais apaugusios kalvelės viršuje – kukli Vytauto Mačernio kapavietė, pagal senovinį stilių aptverta metaline tvorele. Ant betoninio pagrindo stovi Sedoje padarytas netaisyklingos formos, nešlifuoto lauko akmens paminklas (aukštis – 1,48 m, plotis – 0,76 m). Jame įcementuotos trys juodo šlifuoto granito plokštės. Viršutinėje dalyje, ovalo formos plokštėje, iškaltas poeto portretas, o horizontalioje plokštėje iškaltas įrašas: „VYTAUTAS MAČERNIS 1921–1944“. Apatinėje horizontalioje plokštėje yra paties poeto žodžiai: „Tu, žmogau, gyvenimo išsilgęs / Amžino, – neamžinas esi“.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esanti kapavietė 1993-02-18 įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Apie asmenybę
Leonas Vytautas Mačernis – poetas
Telšių apskrities, Alsėdžių valsčiaus (dabar Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnija) Šarnelės kaime ūkininkų Vladislovo ir Elžbietos Mačernių šeimoje 1921 m. birželio 5 d. gimė Leonas Vytautas. Berniuką skaityti ir rašyti išmokė pasamdyta mokytoja Elžbieta Pilypaitytė, moterėlė iš Kalvarijos. Kelis mėnesius Vytautas lankė Šarnelės pradinę mokyklą, o 1931–1935 m. mokėsi Sedos valdžios vidurinėje mokykloje. Mokslus 1935–1939 m. tęsė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Ten įsitraukė į jaunųjų ateitininkų veiklą. Telšiuose rašyti eilėraščius paskatino lietuvių kalbos mokytojas Feliksas Kudirka (1901–1967) ir pagarsėjęs mokyklos poetas, literatų būrelio vadovas, kalvariškis bičiulis Paulius Jurkus (1916–2004).
Pirmasis eilėraštis „Tėviškė“ 1936 m. pasirodė gimnazijos „Šatrijos Raganos“ literatų būrelio šapirografuotame laikraštyje „Šešios žaros“, kurį išsaugojo mokytojas Jonas Andriusevičius. Kūrinius pats poetas skaitydavo draugams, publikuodavo ateitininkų žurnaluose „Ateities spinduliai“ ir „Ateitis“. Kaune 1939 m. rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Priklausė studentų ateitininkų meno draugijai „Šatrija“, kurios kūrėjai bei globėjai buvo Vincas Mykolaitis-Putinas irJuozas Eretas. Ten drauge su bendraminčiais poetas Vytautas Mačernis rengdavo literatūrines popietes, skaitydavo savo kūrybą, diskutuodavo. Kaune, vienoje šatrijiečių popietėje, 1939 m. pabaigoje Vytautas Mačernis susipažino su Brone Vildžiūnaite, aukšta, šviesiaplauke studente iš Teisės fakulteto. Jų meilė įsiplieskė Vilniuje 1940 m. pavasarį. Vėliau būsima istorijos mokytoja tapo Vytauto Mačernio sužadėtine, bet jiedu taip ir nespėjo susituokti. Bronei Vildžiūnaitei 1943 m. rudenį išvykus į Anykščius, susirašinėjimas su poetu tęsėsi iki 1944 m. vasaros. Po Vytauto Mačernio mirties ji niekuomet neištekėjo.
Rodyti daugiau
