Telšių apskrities, Alsėdžių valsčiaus (dabar Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnija) Šarnelės kaime ūkininkų Vladislovo ir Elžbietos Mačernių šeimoje 1921 m. birželio 5 d. gimė Leonas Vytautas. Berniuką skaityti ir rašyti išmokė pasamdyta mokytoja Elžbieta Pilypaitytė, moterėlė iš Kalvarijos. Kelis mėnesius Vytautas lankė Šarnelės pradinę mokyklą, o 1931–1935 m. mokėsi Sedos valdžios vidurinėje mokykloje. Mokslus 1935–1939 m. tęsė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Ten įsitraukė į jaunųjų ateitininkų veiklą. Telšiuose rašyti eilėraščius paskatino lietuvių kalbos mokytojas Feliksas Kudirka (1901–1967) ir pagarsėjęs mokyklos poetas, literatų būrelio vadovas, kalvariškis bičiulis Paulius Jurkus (1916–2004).
Pirmasis eilėraštis „Tėviškė“ 1936 m. pasirodė gimnazijos „Šatrijos Raganos“ literatų būrelio šapirografuotame laikraštyje „Šešios žaros“, kurį išsaugojo mokytojas Jonas Andriusevičius. Kūrinius pats poetas skaitydavo draugams, publikuodavo ateitininkų žurnaluose „Ateities spinduliai“ ir „Ateitis“. Kaune 1939 m. rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Priklausė studentų ateitininkų meno draugijai „Šatrija“, kurios kūrėjai bei globėjai buvo Vincas Mykolaitis-Putinas irJuozas Eretas. Ten drauge su bendraminčiais poetas Vytautas Mačernis rengdavo literatūrines popietes, skaitydavo savo kūrybą, diskutuodavo. Kaune, vienoje šatrijiečių popietėje, 1939 m. pabaigoje Vytautas Mačernis susipažino su Brone Vildžiūnaite, aukšta, šviesiaplauke studente iš Teisės fakulteto. Jų meilė įsiplieskė Vilniuje 1940 m. pavasarį. Vėliau būsima istorijos mokytoja tapo Vytauto Mačernio sužadėtine, bet jiedu taip ir nespėjo susituokti. Bronei Vildžiūnaitei 1943 m. rudenį išvykus į Anykščius, susirašinėjimas su poetu tęsėsi iki 1944 m. vasaros. Po Vytauto Mačernio mirties ji niekuomet neištekėjo.
Rodyti daugiau
Telšių apskrities, Alsėdžių valsčiaus (dabar Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnija) Šarnelės kaime ūkininkų Vladislovo ir Elžbietos Mačernių šeimoje 1921 m. birželio 5 d. gimė Leonas Vytautas. Berniuką skaityti ir rašyti išmokė pasamdyta mokytoja Elžbieta Pilypaitytė, moterėlė iš Kalvarijos. Kelis mėnesius Vytautas lankė Šarnelės pradinę mokyklą, o 1931–1935 m. mokėsi Sedos valdžios vidurinėje mokykloje. Mokslus 1935–1939 m. tęsė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Ten įsitraukė į jaunųjų ateitininkų veiklą. Telšiuose rašyti eilėraščius paskatino lietuvių kalbos mokytojas Feliksas Kudirka (1901–1967) ir pagarsėjęs mokyklos poetas, literatų būrelio vadovas, kalvariškis bičiulis Paulius Jurkus (1916–2004).
Pirmasis eilėraštis „Tėviškė“ 1936 m. pasirodė gimnazijos „Šatrijos Raganos“ literatų būrelio šapirografuotame laikraštyje „Šešios žaros“, kurį išsaugojo mokytojas Jonas Andriusevičius. Kūrinius pats poetas skaitydavo draugams, publikuodavo ateitininkų žurnaluose „Ateities spinduliai“ ir „Ateitis“. Kaune 1939 m. rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Priklausė studentų ateitininkų meno draugijai „Šatrija“, kurios kūrėjai bei globėjai buvo Vincas Mykolaitis-Putinas irJuozas Eretas. Ten drauge su bendraminčiais poetas Vytautas Mačernis rengdavo literatūrines popietes, skaitydavo savo kūrybą, diskutuodavo. Kaune, vienoje šatrijiečių popietėje, 1939 m. pabaigoje Vytautas Mačernis susipažino su Brone Vildžiūnaite, aukšta, šviesiaplauke studente iš Teisės fakulteto. Jų meilė įsiplieskė Vilniuje 1940 m. pavasarį. Vėliau būsima istorijos mokytoja tapo Vytauto Mačernio sužadėtine, bet jiedu taip ir nespėjo susituokti. Bronei Vildžiūnaitei 1943 m. rudenį išvykus į Anykščius, susirašinėjimas su poetu tęsėsi iki 1944 m. vasaros. Po Vytauto Mačernio mirties ji niekuomet neištekėjo.
Kai 1940 m. rudenį Teologijos-filosofijos fakultetas iš Kauno buvo perkeltas į Vilnių, išklausęs anglų kalbos kursą 2 semestrus, Vytautas Mačernis pasirinko filosofiją, kurią studijavo iki pat universiteto uždarymo. Laisvalaikiu dirbo Vilniaus senamiesčio ir Dailės muziejaus gidu. Tereikėjo išlaikyti baigiamuosius egzaminus, bet universitetas 1943 m. kovo 17 d. buvo uždarytas. Baimindamasis, kad nacių okupacinė valdžia neišsiųstų priverstiniams darbams, poetas grįžo į atokiąją Šarnelę, tolyn nuo karo siaubo. Tėviškėje kūrė, į lietuvių kalbą vertė kitų autorių tekstus, tvarkė savo rankraščius. Poeto eilėraščiai buvo publikuojami laikraščiuose „Naujoji Lietuva“ ir „Studentų dienos“. Šarnelėje, rengdamasis išvykti į Paryžių ir studijuoti Sorbonos universitete, savarankiškai mokėsi prancūzų kalbos. Mokėjo net septynias kalbas: vokiečių, prancūzų, anglų, italų, rusų, graikų, lotynų. Tikėjosi dar išmokti hebrajų.
Vytautas Mačernis 1944 m. rudenį apsisprendė trauktis į Vakarus, tačiau nespėjo. Žuvo 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijos pakraštyje, kai važiuojantį vežimu pakirto atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra ir atėmė jauno bei talentingo poeto gyvybę. Netoli miestelio jau dundėjo patrankos, krito artilerijos sviediniai, todėl artimieji kitą dieną paskubomis palaidojo be bažnytinių apeigų nešventintoje žemėje – Šarnelėje, ant tėviškės kalnelio, kurį buvo pamėgęs Vytautas Mačernis.
Dauguma Vytauto Mačernio kūrinių parašyta Šarnelėje, pats poetas nespėjo išleisti nė vieno savo poezijos rinkinio. Šiuo metu yra žinoma 211 eilėraščių, du paskutinius 2011 m. gegužės 31 d. Maironio lietuvių literatūros muziejui perdavė buvusi sužadėtinė Bronė Vildžiūnaitė. Pirmasis Vytauto Mačernio talentą autoritetingai pripažino žinomas poetas ir rašytojas, profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas, išgirdęs jį 1942 m. vienoje Vilniaus universiteto šatrijiečių popietėje mintinai skaitant „Vizijas“. Kūryboje išryškėja įvairių žanrų skalė: vizija, sonetas, trioletas, giesmė, ironiškas fragmentas, filosofinė miniatiūra, poemos fragmentas, novelė.
2020 m. birželio 5 d. Mažeikių viešosios bibliotekos organizuotos išvykos, skirtos paminėti Vytauto Mačernio 99-ąsias gimimo metines, fragmentai. Filmo autorius Gintautas Alekna. V. Mačernio poeziją skaito Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktoriai (režisierius Martynas Januška).
