Naujausi leidiniai apie lietuvių kalbą

Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Lietuvoje ir užsienyje minimos Lietuvių kalbos dienos. Šia proga parengtoje virtualioje parodoje pristatomi naujausi leidiniai apie lietuvių kalbą, kuriuos galite rasti Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Kviečiame susipažinti ir skaityti.

Saugokime tautos turtą – savo gimtąją kalbą!

Acta linguistica Lithuanica = Lietuvių kalbotyros klausimai = Problems of Lithuanian linguistics / Lietuvių kalbos institutas; redakcinė kolegija: ats. redaktorius Kazys Morkūnas … [et al.]. [T.] 75 / sudarė Grasilda Blažienė. – 2016. – 326 p.

Lietuvių kalbos instituto leidinys „Acta Linguistica Lithuanica” (Lietuvių kalbotyros klausimai) išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais. Be to, skiriama dėmesio lietuvių bei baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai. Nuo 2010 m. šio leidinio atsakingoji redaktorė – mūsų kraštietė Grasilda Blažienė.

Balašaitis, Antanas. Žodžiai ir žodynai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. – 259, [1] p.

 Knygoje „Žodžiai ir žodynai” apžvelgiama žodynų raida ir jų tipai nuo šumerų-akadų žodžių sugretinimų molio lentelėse XIV-XIII a. pr. Kr. iki vokiečių ir anglų kalbų išsamių istorinių žodynų XX amžiuje. Daugiausia dėmesio skirta lietuviškų žodynų autorių pastangoms lietuvių kalbą prilyginti didžiųjų kaimynų kalboms. Aprašyti K. Sirvydo, J. Brodovskio, A. Juškos, K. Būgos, J. Balčikonio rengti žodynai. Atskleistos sovietinės okupacijos metais buvusios cenzūros klintys didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno” leidime. Gausiai iliustruota knyga „Žodžiai ir žodynai” skiriama norintiems praplėsti filologinį akiratį.

Bartašiūnienė, Nijolė. Rašinio gidas: lietuvių kalba. – Kaunas: Šviesa, 2018. – 203, [1] p. – (Prieš egzaminą: 10 žingsnių).

Šis leidinys paremtas ilgamete autorės, VBE vertintojos, patirtimi ir praktinėmis įžvalgomis, būdais, metodika, atrasta dirbant su gimnazijos klasių mokiniais. Čia rasite: 10 kl. literatūros kurso medžiagos kartojimą; struktūruotai išdėstytą 11–12 kl. kurso medžiagą; programinių kūrinių ir kontekstinių šaltinių tekstus; teorinę medžiagą rašinio formavimo žingsniams; teksto suvokimo ir kūrimo užduotis pagal 3 pasiekimų lygius; užduotis kurti samprotaujamuosius ir literatūrinius rašinius; aiškią įsivertinimo ir mokymosi refleksijos sistemą.

Būda, Vytautas. Aiškinamasis projektų valdymo terminų žodynas. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. – 166, [1] p.

Žodyne tinkamiausias lietuviškas terminas parinktas vadovaujantis bendraisiais terminologijos principais ir norminimo kriterijais, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir rekomendacijų. Terminų apibrėžtys sudarytos pagal sistemų teorijos principus, remiantis lietuvių kalba publikuotais vadybos standartais, aukštųjų mokyklų vadovėliais ir projektų valdymo žinynais.

Kniūkšta, Pranas. Tarp meninės kalbos ir gramatikos. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 178, [1] p.

Knygos „Tarp meninės kalbos ir gramatikos“ pavadinime minimi iš pirmo žvilgsnio skirtingi, bet iš esmės susiję dalykai – meninė kalba ir gramatika. Pirmasis rodo, kad nagrinėjama meninė, tai yra grožinės literatūros kalba, antrasis – kad jos nagrinėjimas, be kitų dalykų, susijęs ir su gramatika. Knygoje bandoma jungti lingvistinį ir literatūrinį kalbos supratimą.

Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. – Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2017. – 312, [1] p.

Knygos autoriai aiškinasi, kokie kalbos idealai dirbtiniai, o kokie – tikri ir gyvi. Kaip mes iš tiesų norim kalbėti: lietuviškai ar vilnietiškai? Ar telefoniniams sukčiams verta prabilti tarmiškai? Ar valdžiažmogiams televizijoj greit galėsim sakyti tu? Kokia vieta labiausiai įsitempia kalbant oficialiai? Į šiuos ir daug kitų klausimų autoriai atsakymų ieško su užsidegimu ir remdamiesi moksliniais duomenimis.

Lietuvių kalbotyra, 2006–2010 [Elektroninis išteklius]: literatūros rodyklė / [sudarytojos] Rasa Pukėnienė, Audronė Stasiukaitytė. – [Vilnius]: [Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka], [2017]. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).

„Lietuvių kalbotyros“ bibliografijos knygos yra didžiulis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto įnašas į tautos kultūrą. Jos ne tik yra nuolatinės tūkstančių Lietuvos ir kitų šalių kalbininkų, kitų sričių mokslininkų, dėstytojų, mokytojų, kalbos mylėtojų ir mokslus einančių jaunų žmonių pagalbininkės. Kartu šis leidinys yra savotiškas mūsų kalbos ir jos ryšių bei santykių su kitomis kalbomis tyrinėjimo, rūpinimosi kalba ir jos mokymu bei mokymusi, jos priežiūros ir plėtojimo bei ugdymo darbų metraštis, bibliografijos pavidalu rašoma mūsų kalbos tyrinėjimo ir minčių apie ją skelbimo istorija.

Pagojienė, Daiva. Aš kalbu lietuviškai: A1 (1) lygis: metodinė mokomoji knyga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. – 80 p.

Šis metodinis mokomasis leidinys skirtas kitakalbiams mokytis lietuvių kalbos kartu su mokytoju. Tai labiau praktinių užduočių knyga, rengta vadovaujantis Bendraisiais Europos kalbų mokymo(si) metmenimis bei tikslinta atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą Al lygio kalbos mokėjimo turinio aprašą. Knygą sudaro keturios temos, kuriomis ugdomi komunikaciniai gebėjimai. Rengiant praktines užduotis buvo remiamasi daugiamete dėstymo patirtimi ir besimokančiųjų pageidavimais. Visa medžiaga išbandyta dirbant su Klaipėdos universiteto studentais ir kursantais, besimokančiais lietuvių kalbos.

Pietų žemaičiai varniškiai: mokomoji knyga / Lietuvių kalbos institutas; sudarė Gintarė Judžentytė, Vida Marcišauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. – 225, [1] p.

Serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidiniai – tai mokomosios knygos su kompaktinėmis plokštelėmis mokytojams ir moksleiviams, padėsiančios susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinti žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis.

Piročkinas, Arnoldas. Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis. – Vilnius: Margi raštai, [2016]. – 221, [3] p.

Iškilaus kalbininko profesoriaus Arnoldo Piročkino knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (su prierašu: „Lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis) – tai pirmoji tokią problemą nagrinėjanti studija, kuriai pasirodyti, kaip matyti iš jos pratarmės, akstiną davė pastaruoju dešimtmečiu paskelbti nepagrįsti ar nepakankamai pagrįsti tvirtinimai, kad lietuvių kalba esanti „mažiau turtinga“ negu kitos „ilgesnę raštijos tradiciją“ turinčios kalbos, kad „joje trūksta žodžių įvairioms kultūrinėms būsenoms išreikšti (…). Norėdamas įrodyti tokių tvirtinimų nepagrįstumą, A. Piročkinas ir ėmėsi nelengvo uždavinio – remdamasis autoritetingų lingvistų darbais ir turimais lietuvių kalbos sistemos duomenimis nusprendė sugretinti mūsų kalbą su kai kuriomis kitomis indoeuropiečių šeimos kalbomis ir iškelti aikštėn jos neabejotiną savitumą ir turtingumą. Tai pirmoji platesnė tokios rūšies studija lietuvių kalbotyroje, turinti ne tik teorinės, bet ir praktinės reikšmės“. Jonas Palionis

Šoblinskaitė, Violeta. Valdemaras Šoblinskas. Tėtė: kalbininkas Adomas Šoblinskas: biografijos liudijimai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2017. – 256 p.

Laiškų ir prisiminimų rinkinys, skirtas kalbininko Adomo Šoblinsko gyvenimui. Remdamiesi tėvo laiškais, amžininkų prisiminimais ir kita medžiaga, knygą su meile parengė mokslininko vaikai. Knygoje atskleidžiami iš Nausodės kaimo (Mažeikių r.) kilusio lituanisto biografijos faktai, gilinamasi į visos giminės istoriją, atspindimas gana platus laikmečio kontekstas.

Vladarskienė, Rasuolė. Dokumentų tekstai ir formuluotės. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 192 p.

Atrodytų, kad šiais laikais, kai jau visuotinai kalbama apie elektroninius dokumentus ir parengta gausybė įvairių dokumentų pavyzdžių, nebėra prasmės leisti dar vieną leidinį, kuriame iš esmės tebūtų tik pakartota tai, kas ir kitur pateikiama. Juo labiau kad dokumentų pavyzdžių galima rasti kuo paprasčiausiai – internete jų yra visokių. Labai gaila, bet jų esama tikrai visokių ir, matyt, juos rengia puikiai teisinį reglamentavimą išmanantys specialistai, bet nelabai mokantys lietuvių kalbą, nes nemažos dalies dokumentų šablonų, pateikiamų įvairiose interneto svetainėse, kalba yra taisytina. Kaip atsvara interneto svetainėms, siūlančioms dokumentus rengti netaisyklinga kalba, ir atsirado šis leidinys. Tikiuosi, kad „Dokumentų tekstai ir formuluotės“ padės ir valstybinių įstaigų tarnautojams, ir privačioms įmonėms ar asmenims reikiamus dokumentus parašyti taisyklinga kalba.“ Autorė

Parodą rengė

Dangira Undžienė,

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

2019 02 21

 

kitos parodos