Rugilė Stirbavičiūtė skaitė Petro Klemenio tremties prisiminimus

Ukrinuose paminėta Gedulo ir vilties diena

Birželio 15 dieną  Ukrinuose vyko atminties popietė „Tremtis – žaizda, jos laikas neužgydo“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Į renginį susirinko ukriniškiai pagerbti tautiečius, nukentėjusius nuo tremties ir kalinimų. Dalyvavo ir tremties baisybes iškentę ukriniškiai Genovaitė Vasiliauskienė ir Juozas Ruika.

Atminties popietė pradėta uždegus žvakutę ir tylos minute pagerbus tautiečius, negrįžusius iš Sibiro platybių. Bibliotekininkė susirinkusiems priminė svarbiausius faktus, susijusius su Lietuvos gyventojų trėmimais. Evelina Pučkoriūtė perskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Šiaurės pašvaistė“, Rugilė Stirbavičiūtė skaitė Petro Klemenio, Albina Pocevičienė – tetos Stefanijos Kryževičienės tremties išgyvenimus. Genovaitė Vasiliauskienė savo gyvenimo istoriją pasakojo vaiko akimis, nes tremtį ji patyrė būdama 4-erių metų. Moteris prisiminė artimųjų ašaras, išgyventą badą ir savo, mažos mergaitės, namų ruošos darbelius: tvarkymąsi, maisto ruošimą visiems šeimos nariams, kurie grįždavo pavargę po dienos darbų. Tremtinės pasakojimas labai sudomino Ukrinų vaikų dienos centro mažuosius lankytojus, jiems buvo sunku patikėti, kad Genovaitė, būdama jų amžiaus (7–9 metų) ravėjo daržus, ruošė maistą šeimai. Juozas Ruika sunkiausiai išgyveno badą ir namų ilgesį, bet džiaugėsi savo mokslo pasiekimais, pabaigta Pečioros mechanikų ir kapitonų mokykla. Sunkiai ir daug reikėjo mokytis, dažniausiai naktimis. Kursai buvo vakariniai, o dieną lankė šturmanų mokymus. Džiaugėsi, kad išliko gyvas, sveikas ir 1966 metais grįžo namo. Atminties popietė užbaigta dainuojant tremtinių dainas.

1941 m. prasidėję masiniai lietuvių tautos trėmimai Sibiro kryptimi per visą tremties laikotarpį pasiuntė dešimtis tūkstančių tautiečių, kurių gretose buvo ir mūsų kraštiečiai. Atminties popietės „Tremtis – žaizda, jos laikas neužgydo“ metu buvę tremtiniai sakė, kad aiškiai prisimena patirtus tremties baisumus. Renginyje dalyvavę vaikai, išgirdę kraupius pasakojimus, juos dar ilgai prisimins. Popietės pabaigoje visi vieningai vieni kitiems linkėjo, kad tik, duok Dieve, mūsų tauta daugiau nebepatirtų tokių išgyvenimų.

 

Valda Muravjovienė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo bibliotekininkė

Nuotraukos Emilijos Muravjovaitės

Kitos naujienos