Nuotraukos, ranka rašyti prisiminimai, seni laikraščiai ir įvairūs dokumentai – praeities atgarsiai dabartyje. Visa tai reikšmingi faktai, bylojantys apie bibliotekos šimtmečio istoriją. Centralinio valstybinio knygyno Mažeikių skyriaus pirmuoju vedėju „Švietimo ministerio 1922-10-05 įsakymu Nr. 79 nuo spalio 1-osios paskirtas Aleksandras Vaičkus“. Visuomeninėje veikloje aktyviai dalyvavusiam kraštiečiui tuomet buvo trisdešimt metų. Mažeikių centraliniame knygyne (taip tuomet vadinta biblioteka) per tris mėnesius iki metų pabaigos sukaupė 193 knygas, skaitytojų buvo 53.
Simboliška, jog būtent šiemet pagaliau išsiaiškinta, kokiame miesto pastate buvo skirtos patalpos pirmajai bibliotekai su skaitykla. Tai buvo Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjungos Mažeikių skyriaus trijų aukštų mūrinis namas Didžiojoje gatvėje (dabar Laisvės g. 38). Kaip rašoma 1922 m. laikraštyje „Sietynas“, lapkričio 26 d. įvyko Liaudies namų atidarymo iškilmės, knygynui su skaitykla „Sąjunga dovanai užleido butą“.
Ieškant informacijos lankytasi Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filiale ir Mažeikių padalinyje. Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko dovana bibliotekai – svarbių 1941–1943 m. dokumentų kopijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Mažeikiuose gyvenančios garbaus amžiaus buvusios ilgametės bibliotekininkės Genė Voverienė ir Bronislava Jonušienė patikslino faktus, paskolino senų nuotraukų.
Bibliotekoje saugoma daug darbuotojų prisiminimų. Vienuose labiau akcentuojamos emocijos ar asmeninė patirtis, kituose nurodomi reikšmingi įvykiai, laikmečio aktualijos, bibliotekinio darbo niuansai. Ypač reikšmingi senesnės kartos darbuotojų prisiminimai, atskleidžiantys Mažeikių 100-mečio bibliotekos istorijos faktus.
Janina Dambrauskaitė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė
