Išvykos dalyviai Šilalėje klausosi Rimos Norvilienės pasakojimo

Lauryno Ivinskio gyvenimo keliais po Žemaitiją

Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama 2021 m. Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Atverk kodą – pažink Mažeikių krašto kultūros istoriją“, rugpjūčio 25 d. organizavo išvyką Lauryno Ivinskio (1810–1881) gyvenimo keliais po Žemaitiją. Šiais metais minimos šio tautos švietėjo, periodinės spaudos pradininko, pedagogo, mokslininko, vertėjo 140-osios mirties ir 175-osios jo parengto pirmojo lietuviško kalendoriaus metinės. Ta proga nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d.  Viešojoje bibliotekoje buvo eksponuota senųjų kalendorių paroda, kurią  paskolino projekto partneris – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

Rugpjūčio 25 d. organizuotos išvykos tikslas – susipažinti su Lauryno Ivinskio, keletą metų gyvenusio ir dirbusio Renavo dvare, veikla, fotografuoti ir filmuoti jo atminimo įamžinimo objektus Žemaitijos vietovėse. Nuotraukos, filmuota medžiaga bus naudojama papildyti praėjusiais metais pagal panašų projektą Viešosios bibliotekos interneto svetainėje sukurtą interaktyvų žemėlapį „Mažeikių kultūrinis lobynas“.

Grupė mokytojų, bibliotekininkų, kultūros darbuotojų ir kitų literatūros mylėtojų kelionę Lauryno Ivinskio gyvenimo keliais pradėjo Renavo dvaro sodyboje. Kaip liudija įrašas prie pastato sienos pritvirtintoje atminimo lentoje, šiuose rūmuose 1868–1871 m. mokytojavo Laurynas Ivinskis – pirmo lietuviško kalendoriaus autorius, praeities, kalbos ir gamtos tyrinėtojas.  Čia jis mokė garsiuosius brolius Stanislovą bei Gabrielių Narutavičius. Apie įvairiapusę L. Ivinskio veiklą Renave pasakojo dvaro kultūros projektų administratorė Vilma Vžesniauskienė. Ji pristatė šiuo metu rūmuose eksponuojamus 1851 m. bei 1878 m. Lauryno Ivinskio sudarytų kalendorių originalus.

Ivinskio atminimas puoselėjimas ir Rietave. Oginskių kultūros istorijos muziejaus edukatorė istorikė Audronė Gečienė išsamiai nušvietė kunigaikščių Oginskių giminės istoriją ir jų ryšius su Rietavu bei čia mokytojavusio L. Ivinskio veiklą. Jo vardu pavadintoje gimnazijoje – vienoje seniausių mokyklų Žemaitijoje, jau iki Antrojo pasaulinio karo vadintoje šiuo vardu – mus pasitiko direktorė Alma Lengvenienė ir įspūdingas skulptoriaus Vlado Žuklio sukurtas Lauryno Ivinskio biustas gimnazijos fojė.

Kelionę tęsėme Šilalėje. Šiame krašte gimė Laurynas Ivinskis, čia prabėgo jo vaikystės metai. Prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios mūsų laukė gidė, Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė. Ji pasakojo, kad nėra žinoma tiksli vieta, kur gimė lietuviško kalendoriaus pradininkas. Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog tėvai nuomodavo žemę, tad kėlėsi iš vienos Žemaitijos vietos į kitą. Žinoma, kad vaikystėje L. Ivinskis gyveno Šilalės parapijoje, Požerės apylinkėse ir kad buvo pakrikštytas Šilalės bažnyčioje. Ta šventovė nėra išlikusi, tad atminimo lenta su L. Ivinskio bareljefu, minint 200-ąsias jo gimimo metines, pritvirtinta prie dabartinės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios sienos.

Nuvykome ir į Požerę. Manoma, kad L. Ivinskis čia gyveno apie ketverius metus, būdamas maždaug 4–8 metų amžiaus. Nustebino vietos gyventojo miškininko Stasio Eitučio iniciatyva prie kelio, šalia jo namų, pastatyta ąžuolinė L. Ivinskio skulptūra. Tai gražus šio tautos šviesuolio atminimo įamžinimas jo vaikystės kaime.

Varniai – dar viena svarbi vieta L. Ivinskio gyvenime. Lietuviškų kalendorių leidėjas dažnai lankydavosi Varnių knygyne, jo iniciatyva buvo įsteigta skaitykla. Apie tai mums pasakojo Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis, įdomiai ir šmaikščiai paaiškinęs ir savo giminės sąsajas su garsiuoju žemaičiu. A. Ivinskio iniciatyva prie Žemaičių vyskupystės muziejaus 2010 m. atidengta atminimo lenta, o Kolainiuose, kur L. Ivinskis mokėsi, pastatytas akmuo su kryžiumi. Ant akmens pritvirtintoje lentoje rašoma, kad Kolainiuose, šalia buvusio karmelitų vienuolyno bažnyčios veikusioje karmelitų gimnazijoje 1824–1831 metais mokėsi Laurynas Rokas Ivinskis. Nuo 2017 m. viena seniausių mokyklų Kelmės rajone nebeveikia, čia dabar įsikūręs Kolainių daugiafunkcis centras.

Kuršėnai – paskutinė Lauryno Ivinskio gyvenimo stotelė ir jo amžinojo poilsio vieta. Milvydų dvare jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Šiame mieste prie Ventos  gausu lietuvių tautos švietėjo atminimo ženklų. Svetingai po renovacijos ką tik duris lankytojams atvėrusiame įspūdingos medinės architektūros Kuršėnų dvare dabar veikia ir unikali kalendorių kolekcija, kurioje eksponuojami įvairių laikotarpių (nuo L. Ivinskio parengtų iki šiuolaikinių) leidiniai, pristatoma įvairiapusė pirmųjų kalendorių autoriaus švietėjiška veikla, L. Ivinskio vardo premijos laureatai.  Nuo 1992 m. ši premija skiriama geriausiam metų kalendoriaus sudarytojui. Dvaro parke – medinė tautos šviesuolio skulptūrėlė, o centrinėje miesto aikštėje 1960 m. pastatytas skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtas paminklas. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija taip pat gražiai puoselėja kraštiečio atminimą. Deja, dėl remonto darbų mokykloje nepavyko aplankyti čia įkurto muziejaus ir pasigrožėti tautodailininko Stanislovo Kovėros sukurta L. Ivinskio portreto mozaika iš akmens. Vakarop lietumi prapliupęs dangus neišbaidė mūsų ryžto aplankyti paskutinį išvykos tašką – Lauryno Ivinskio kapą, uždegti žvakutę ir padėkoti mintimis švietėjui, padėjusiam skleistis lietuvių literatūrai, ir savo nuveiktais darbais įnešusiam svarų indėlį lietuvių raštijos istorijoje.

Dėkojame projekto partneriams – Šilalės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekai, Mažeikių kultūros centrui, Žemaičių vyskupystės muziejaus vadovui Antanui Ivinskiui, Renavo dvaro kultūros projektų administratorei Vilmai Vžesniauskienei ir visiems išvykos dalyviams, kartu keliavusiems Lauryno Ivinskio gyvenimo keliais.

Projekto vykdytojų laukia kitų vietovių, susijusių su mūsų krašte gyvenusių kultūros asmenybių atminimo įamžinimu, lankymas, kruopštus darbas atrenkant bei sisteminant gausią tekstinę ir vaizdinę medžiagą, skirtą papildyti interaktyvų Mažeikių krašto kultūros istorijos žemėlapį.

Dangira Undžienė, projekto vadovė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Nuotraukos Janinos Dambrauskaitės, Ingridos Jonušienės, D. Undžienės

Kitos naujienos