Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos salėje 2026 m. kovo 13-ąją gausiai susirinko kraštiečiai, istorijos tyrinėtojai ir bendraminčiai. Renginyje oficialiai buvo pristatyta knyga „Pikelių krašto istorija ir atmintis“. Jos leidybos iniciatoriai ir sudarytojai, kelių straipsnių autoriai – pikeliškiai Jadvyga ir Danielius Gedučiai. Tai jau antroji knyga, įamžinanti Pikelių miestelio ir jo apylinkių istoriją bei paveldą, atskleidžianti bendruomenės veiklą, tradicijas, papročius ir žmonių likimus. Tai reikšminga praeities atminimo ir išsaugojimo apraiška.
Knygą sudaro pratarmė, 12 teminių skyrių, pabaigoje pateikta glausta informacija apie straipsnių autorius. Tekstuose gausu faktų, minimi konkretūs asmenys. Išsamią informaciją apie Pikelius nuo pirmojo paminėjmo 1568 m. gruodžio 9 d. LDK Žygimanto Augusto rašte pateikė garsus istorikas, enciklopedistas, profesionalus kultūros paveldo tyrėjas Kazys Misius. Įdomi genealogės ir kraštotyrininkės Janinos Paplauskaitės-Leonavičienės surinkta informacija apie Adamkavičius ir Milevičių giminę, žurnalistės Raimondos Ravaitytės-Meyer straipsnis apie Pikeliuose gimusį tautodailininką, Kuršo nerijos paveldo puoselėtoją Eduardą Jonušą. Pateiktas išsamus istorikės Mildos Jakulytės-Vasil straipsnis apie žydų bendruomenės ištakas, klestėjimo laikotarpį, sunaikinimą per Holokaustą ir kapines miestelyje. Tekstus apie Pikelių apylinkėse veikusius penkis vandens malūnus, mokyklos istoriją, biografinį įžymių žmonių žinyną paruošė neseniai Anapilin iškeliavęs pedagogas, kruopštus kraštotyrininkas, virtualios Mažeikių krašto enciklopedijos įkūrėjas Algirdas Vilkas. Didelės apimties leidinio „Pikelių krašto istorija ir atmintis“ puslapiuose nugulė aibė reikšmingų faktų, kai kurie iš jų anksčiau nebuvo publikuoti. Net ir nedidelis miestelis gali turėti didingą istoriją, jei tik atsiranda, kas ją užrašo ir kas ją saugo.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš asmeninių ar Mažeikių muziejaus, Pikelių bibliotekos archyvų. Ruošiant tekstus neapsiribota prisiminimais ar straipsniais iš spaudos ir enciklopedijų. Panaudoti dokumentai iš Pikelių bažnyčios metrikų knygų bei įvairių archyvų: Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos valstybės istorijos, Kauno regioninio valstybės, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo, Žydų mokslinio tyrimo instituto. Daug dėmesio skirta ne tik sausiems faktams, bet ir žmonių likimams, kurie formavo miestelio veidą.
Naudodamasi įvairiais šaltiniais, straipsnius apie klubą-skaityklą, biblioteką, kultūros namus, visuomenines organizacijas bei kolektyvinių ūkių, pašto, parduotuvės-valgyklos, lopšelio-darželio, buities paslaugų paviljono, ligoninės, ambulatorijos, vaistinės veiklą paruošė buvusi Mažeikių viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Irena Atkočaitienė. Knygos pristatymo metu ji akcentavo įstaigų steigimo datas, paminėjo reikšmingesnius įvykius. Prisiminimais dalijosi garbaus amžiaus buvusi ambulatorijos vedėja, medicinos felčerė Ksavera Butkienė.
Glaustai apie Pikelių apylinkių gamtą kalbėjo Deividas Makavičius ir Nomeda Vėlavičienė. Jų paruošta informacija apie miškus, pievas, vandens telkinius, urbanizuotas teritorijas, florą ir fauną publikuojama ir knygoje. Visa tai iliustruota meniškomis nuotraukomis. Apie surinktus ar padovanotus eksponatus rašoma muziejininko Vytauto Ramanausko straipsnyje. Nuotraukos, daiktai, dokumentai, užrašyti pasakojimai, dainos ir papročiai – reikšmingi praeities reliktai. Visa tai saugoma Mažeikių muziejuje. Knygos pristatymo metu istorikas pateikė kelias pastabas dėl leidinio turinio.
Jautriai apie gimtinę, išnykusį Juodeikių kaimą pasakojo Kazys Čepys, save priskyręs kartai, kuri „patyrė skaudų praradimą“. Renginyje dalyvavę trys broliai Čepiai pikeliškiams padovanojo 2025 m. telšiškės dailininkės Vaidos Znotienės pagal originalą tapytą Dievo Motinos paveikslo rekostrukciją. Iš karto buvo nuspręsta, jog tai papuoš Pikelių kapinių koplyčios interjerą. Istoriją apie XVII a. aliejumi tapytą meno kūrinį pagal vokiečių pėstininko atsiminimus papasakojo Viktoras Čepys.
Renginį puikiai moderavo lituanistė, atskirų straipsnių redaktorė Laima Skabickienė, skatinusi dalyvius nuoširdžiam pašnekesiui. Jos kruopščiai paruoštas tekstas apie Pikelių mokyklos direktorių, memuarų „Gyvenimas kaip upės tekėjimas“ autorių, kraštotyrininką Adomą Rapalį publikuojamas pristatytoje knygoje. Pasidžiaugta, jog Mažeikių krašto miestelių, miestų ir kaimų praeitį, kultūrinį paveldą ir tapatybę atskleidžia nemažai šviesuolių paruoštų leidinių.
Po jaukios oficialiosios dalies bendravimas tęsėsi. Vieni būriavosi ir dalijosi asmeninėmis istorijomis, kiti skubėjo įsigyti leidinį, rikiavosi eilėje prie straipsnių autorių, prašydami autografų. Renginys tapo ne tik naujos knygos sutiktuvėmis, bet ir jautriu bendruomenės susibūrimu, siekiu išsaugoti nykstančią atmintį ir pagerbti savo šaknis.
Janina Dambrauskaitė,
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė
Janinos Dambrauskaitės nuotraukos
