Knygnešystė ir biblioterapija šiandieninėje bibliotekoje

Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 m. Šis istorijos tarpsnis sunkiai įsivaizduojamas kitoms pasaulio tautoms. Taip atsitiko tik Lietuvoje, kurioje norėta sunaikinti mūsų dvasinės kultūros atspindį – lietuvišką kalbą, žodį, tikėjimą. 1864–1904 m. tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpa, tačiau joje telpa begalinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį. Pasipriešinimo spaudos draudimui simboliu tapo knygnešys – nepaprastos drąsos, ištvermės ir sumanumo kupinas žmogus.

Amžinai į Lietuvos istoriją įsirašys knygnešių karaliumi pramintas Jurgis Bielinis, kuris ramų savo gyvenimą iškeitė į beveik trisdešimt metų trukusį uždraustų lietuviškų spaudinių gabenimą. Įvertinus šio knygnešio pasiaukojamą veiklą, jo gimtadienis – kovo 16-oji – minima kaip Knygnešių diena. Prisiminti, pagerbti šiuos žmones į Mažeikių Henriko Nagio viešąją biblioteką rinkosi Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytojai.

Informacijos ir kraštotyros skaityklos bibliografė Dalia Alseikienė svečiams papasakojo apie knygnešystę, kuri kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų veikla 2004 m. buvo įvertinta ir UNESCO organizacijos. Knygnešių arba „lietuviškumo kontrabandininkų“ (taip savitai ir išradingai žodį „knygnešys“ išvertė italų kalbininkas Pietro U. Dini) Lietuvoje priskaičiuojama virš penkių tūkstančių. Mažeikių krašte žinoma apie šimtą pavardžių ir tik penki asmenys palaidoti mūsų krašto kapinėse.

Jonas Motuzas – žinomas kaip pirmasis Mažeikių fotografas, burmistras bei knygų platintojas ir lietuviško žodžio skleidėjas. Vyresnioji bibliografė Janina Dambrauskaitė prisiminė jo anūkės Birutės Motuzaitės-Petrošienės papasakotus prisiminimus apie savo senelį, jo patirtus nuotykius ir pavojus, gabenant bei saugant uždraustą spaudą. Klausytojus maloniai nustebino, kad buvusioje Motuzo sodyboje Mažeikiuose dar tebeauga gal prieš 100 metų sodinta ir įskiepyta kriaušė, menanti knygnešių laikus.

Renginio metu glaustai pristatytos knygos ir kraštotyros darbai apie knygnešius bei jų veiklą. Paminėta, jog Viešojoje bibliotekoje šiuo metu yra 15 knygnešių, kurie senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems į namus atneša pageidaujamus leidinius. Paraginta ir TAU narius tapti šiandieniniais knygnešiais ir prisidėti prie kilnaus tikslo. Pandemijos metu pradėta įgyvendinti ir nauja paslauga – knygų atvežimas į namus, kuri tebėra labai reikalinga iki šiol.

Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Indrė Drungilienė susirinkusiuosius supažindino su visuomenėje itin populiarėjančiu reiškiniu – biblioterapija, knygų skaitymą įvardijant kaip vieną iš būdų, padedančių išgyventi sudėtingesnes situacijas ir laikotarpius. Bibliotekose dažniausiai biblioterapija naudojama kūrybiniuose užsiėmimuose, pasakų terapinėse dirbtuvėse, teminiuose vakaruose. Naudinga tuo, kad žmogui suteikiama galimybė pabūti kažkuo kitu, įsijausti į knygos veikėjo gyvenimą, kartu su juo išgyventi tam tikras emocijas, į savo problemas pažvelgti „iš šalies“. Viena iš pateiktų praktinių užduočių – raštu parašyti apie savo emocijas, apibūdinant pasirinktą spalvą. Vėliau pasiūlyta parašyti laišką sau, aprašant išgyvenimus, jausmus, užvaldžiusias mintis.

Su Trečiojo amžiaus universiteto atstovais aptartos kitų biblioterapijos užsiėmimų temos ir bendradarbiavimo su galimybės.

Dalia Alseikienė,
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė

Nuotraukos Janinos Dambrauskaitės, Dangiros Undžienės

Kitos naujienos