Balandžio 22 d. vakaras Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje tapo puikia proga susipažinti su evangelikų liuteronų parapijų istorijos archyvais. Čia pristatyta Ernesto Vasiliausko knyga „Alkiškių, Šiaulių, Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos ir jų archyvai“ (2024, Klaipėdos universiteto leidykla).
Doc. dr. Ernestas Vasiliauskas – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) vyresnysis mokslo darbuotojas, archeologas, istorikas, muziejininkas ir pedagogas. Autorius laisvai kalba keliomis kalbomis, tarp jų – ir latvių, o savo tyrimuose nuosekliai plėtoja Lietuvos ir Latvijos istorinių bei kultūrinių ryšių tematiką. 2025 m. mokslininkas buvo išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu.
Pristatydamas knygą, autorius pasakojo, kad tai beveik dešimties metų darbo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos archyvuose bei bibliotekose rezultatas. 240 puslapių leidinyje detaliai atskleidžiama Šiaurės Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių istorija, architektūra, tautinė ir konfesinė gyventojų sudėtis bei ryškiausios kunigų biografijos. Leidinyje publikuojama net 114 originalių nuotraukų (iš kurių 105 skelbiamos pirmą kartą) ir dokumentų, surinktų įvairių ekspedicijų metu.
Šiam susitikimui doc. E. Vasiliauskas parengė ir specialią paskaitą „Šiaurės Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenės ir Mažeikiai“. Jos metu svečias supažindino su bendruomenės plėtra Mažeikių apskrityje (pagal 1923 m. duomenis), bažnyčiomis bei jose dirbusiais kunigais. Istorikas priminė, jog dabartinė Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta 1908–1910 m., tačiau per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo nuo artilerijos sviedinio. Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas ir jame ilgą laiką veikė gaisrinė – apie pirminę paskirtį tuomet bylojo tik bokšto likučiai. Parapijai bažnyčia buvo galutinai grąžinta ir iš naujo pašventinta tik atgavus Nepriklausomybę, 1998 metais. Taip pat autorius pasidalijo įdomiais faktais apie vokiškųjų dvarų epochą Šiaurės Lietuvoje bei vokiečių, latvių ir lietuvių sugyvenimą mūsų krašte.
Renginį moderavęs Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas Dainius Stasys apžvelgė protestantų bendruomenės šaknis mūsų krašte. Kartu su Kuršo vokiečių kilmės dvarininkais Mažeikių apylinkėse kūrėsi gausi latvių bendruomenė, o protestantizmo dvasia telkėsi Griežės, Ritinės, Dautarų bei Ruzgų dvaruose. Šią istorinę raidą liudija ne tik ten buvę maldos namai, bet ir gausus konfesinis paveldas – nors Mažeikių savivaldybės kapinių registre šiuo metu įvardijamos 5 evangelikų liuteronų kapinės, iš viso krašte jų žinoma net vienuolika.
Po turiningos diskusijos svečiai atsakė į susirinkusiųjų klausimus ir pasirašė bibliotekos Svečių knygoje.
Visi, besidomintys Lietuvos ir Latvijos pasienio tyrimais bei evangelikų liuteronų bažnyčių istorija, maloniai kviečiami užsukti į Henriko Nagio viešąją biblioteką – pristatytą leidinį rasite ir su juo susipažinti galėsite Kraštiečių erdvėje.
Dalia Alseikienė,
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė kultūrinei veiklai
Nuotraukos Janinos Dambrauskaitės
