Sausio 27-ąją Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje skambėjo operos „Pilėnai“ motyvai ir dalintasi šiltais prisiminimais – čia pristatyta Pauliaus Andriuškevičiaus monografija „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom. Vytautas Klova“.
Vakaras tapo ne tik knygos sutiktuvėmis, bet ir simboliniu dviejų mažeikiškių susitikimu laike: sausio 31-ąją minima Vytauto Klovos (1926–2009) 100-ųjų gimimo metinių sukaktis bei 70-metis nuo legendinės operos „Pilėnai“ premjeros. Monografijos autorius, iš Mažeikių kilęs muzikologas, kompozitorius ir pedagogas Paulius Andriuškevičius šia knyga tarsi atiduoda duoklę savo gimtajam kraštui ir jo iškiliems žmonėms. Su ypatinga pagarba kraštiečiui V. Klovai autorius atliko milžinišką tyrimą, siekdamas kompozitoriaus asmenybę ir kūrybinį kelią perteikti gyvu, pulsuojančiu pasakojimu.
Renginio metu knygos sudarytojas pasakojo apie kompozitoriaus šeimą – nuo prosenelių, senelių ir tėvų gyvenimo istorijų iki asmeninių prisiminimų ir dokumentų, publikuojamų pirmą kartą. Anot knygos autoriaus, V. Klovos asmenybė yra kur kas spalvingesnė, nei įprasta manyti skaitant oficialias biografijas. „Klovos kūryba yra tarsi nepalaužiamos dvasios monumentas, tačiau už jo slypėjo nepaprastai jautrus, šeimą ir savo šaknis branginęs žmogus“, – pokalbio metu pabrėžė P. Andriuškevičius. Knygoje cituojamas ir pats kompozitorius, kuris, nepaisydamas šlovės, išliko paprastas: „Muzika man visada buvo ne tik darbas, bet ir būdas kalbėtis su tėviškės medžiais bei laukais“. Šis ryšys su gimtine atsispindi ir knygoje publikuojamuose V. Klovos piešiniuose, asmeniniuose laiškuose.
Muzikologas daug dėmesio skyrė V. Klovos indėliui į Lietuvos muzikos kultūros istoriją. Anot autoriaus, tai buvo ne tik talentingas kompozitorius, bet ir išskirtinis pedagogas, sugebėjęs sujungti akademinį profesionalumą su giliu tautinės muzikos pajautimu. Jo kūryboje ypač svarbi istorinė tematika ir herojiškumo linija, ryškiausiai atsiskleidžianti operoje „Pilėnai“, ypač žymiojoje Ūdrio arijoje, tapusioje tautinio pasipriešinimo simboliu ir svarbiu kultūrinės tapatybės ženklu.
Prisiminimais pasidalijo ir ilgametis Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos vadovas, choro dirigentas, pedagogas Ričardas Grušas. Jis papasakojo apie pirmąją pažintį su kompozitoriumi studijuojant Vilniuje. Prisiminė, kaip muzikos mokyklai buvo suteiktas iškilaus kraštiečio vardas, akcentuodamas istorinę šio sprendimo svarbą kraštui. „Mums buvo didelė garbė, kad jis pats laimino mokyklos vardą. Jo kūrybinis palikimas iki šiol ugdo mūsų jaunuosius talentus“, – sakė pedagogas.
Vakaro atmosferą praturtino gyvai skambėjusi muzika – solistas Mindaugas Rojus ir pianistė Inga Maknavičienė dovanojo Vytauto Klovos operų arijas, leisdami susirinkusiesiems betarpiškai pajusti kūrėjo muzikos didybę.
Gražiu renginio akcentu tapo kraštiečio gestas – P. Andriuškevičius bibliotekai padovanojo knygą su autografu, taip užtikrindamas, kad pasakojimas apie šią iškilią asmenybę bus prieinamas kiekvienam skaitytojui.
Dalia Alseikienė,
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė kultūrinei veiklai
Nuotraukos Janinos Dambrauskaitės
