2025 m. spalio mėnesį minėsime poeto Henriko Nagio 105-ąsias gimimo metines. Mažeikių viešoji biblioteka, turinti garbingą šio kraštiečio vardą ir puoselėdama jo atminimą, įgyvendina rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Tarp gimtinės ir pasaulio: Henriko Nagio gyvenimo ir kūrybos keliais“. 2025 m. birželio 12 d. organizuota ekspedicija į Kėdainius ir Kauną. Išvykos tikslas – aplankyti tas vietas, kuriose teko gyventi Nagių šeimai, kuriose saugomi jų gyvenimo reliktai, dokumentai, nuotraukos.
Kėdainiai ir Kaunas – reikšmingi miestai Henriko Nagio gyvenimo kelyje. Kadangi tėvas buvo geležinkelietis, šeimai dėl jo darbo dažnai tekdavo keltis gyventi vis į kitą vietą. 1939 m. Nagiai atvyko į Kėdainius. Šiame mieste 1940 m. Henrikas baigė Kėdainių gimnaziją ir tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno universitetą. 1944 m. traukdamiesi nuo sovietų okupacijos, iš Kėdainių geležinkelio stoties vasaros vidury Henrikas kartu su broliu Martynu prekiniame vagone visam laikui išvyko iš Lietuvos.
Kėdainiuose, prie Šv. Juozapo bažnyčios, mus pasitiko Kėdainių krašto muziejaus rinkinių kuratorė Rita Vertelienė. Šioje medinėje 1766 m. pastatytoje bažnyčioje lankydavosi Nagių šeima, čia vykdavo tikybos pamokos, kurias lankė ir Henrikas. Kėdainių krašto muziejus – vienas seniausių Lietuvoje, įsikūręs buvusio karmelitų vienuolyno pastate. Jo darbuotojai geranoriškai pasidalijo surinkta medžiaga, nuotraukomis, dokumentais, liudijančiais Nagių šeimos gyvenimo Kėdainiuose faktus. Tad mūsų bibliotekos kraštotyros fondas pasipildys šiame mieste 1996 m. užrašytais Nagių kaimyno Petro Krivoūso prisiminimais su jų gyvenamosios vietos planu, nuotraukų, Kėdainiuose rašytų Henriko eilėraščių kopijomis. Muziejaus istorikas Vaidas Banys palydėjo mus iki geležinkelio stoties, netoli kurios, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje, buvo Nagių namas. Čia tebestovi atstatytas geležinkelio ruožo pastatas, kuriame dirbo tėvas Augustinas Nagys, o gyvenamasis namas, deja, nėra išlikęs. „Taigi neradome, negalėjome nufotografuoti langų, pro kuriuos retkarčiais atklydęs naktį įlįsdavo Henriko kambarin studijų draugas gydytojas ir rašytojas Julius Kaupas, ištrypęs darželio lysvėj motinos kruopščiai prižiūrimas gėles“ (Iš P. Krivoūso atsiminimų). Neišlikęs ir gimnazijos pastatas, kurioje mokėsi Henrikas. Tad pranašiškai skamba Kėdainių krašto muziejuje išsaugotas rankraštis su poeto 1941 m. parašytomis eilėmis:
Norėčiau grįžti vienišas žmogus,
kuris atėjo praeities ieškoti, –
atėjo ir išklaidžiojo visus pažįstamus takus
ir nieko neberadęs stovi… („Sugrįžimas“)
Henriką Nagį „atradome“ Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kuriame sukauptas gausus šio rašytojo kūrybinis ir memorialinis palikimas. Muziejaus direktorės pavaduotoja-vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Reda Rėklytė supažindino su Henriko Nagio archyvu, kurį sudaro apie 300 eksponatų, tad visų net nesuspėjome apžiūrėti. Vartėme kruopščiai suregistruotas originalias nuotraukas, susijusias su poeto gyvenimu Kėdainiuose, Šilutėje, Naujojoje Vilnioje, Kaune, jo rankraščius, laiškus ir kitus dokumentus. Muziejaus trečiajame aukšte įrengtą nepaprastai įdomią ir originalią išeivių literatūros ekspoziciją mums pristatė muziejininkė hum. m. dr. Virginija Paplauskienė. Artimai bendravusi su daugeliu egzodo rašytojų, iš už Atlanto atgabenusi didžiulį išeivijos rašytojų ir poetų palikimą, muziejininkė apie kiekvieną iš jų gali pasakoti be galo daug įdomių istorijų. Tačiau jos didžioji meilė – Henrikas Nagys ir jo sesuo Liūnė Sutema. Ekspozicijoje šalia rankraščių ir knygų – poetės stalas ir rašomoji mašinėlė, dėžutė ir stalinė lempa, gintaro karoliai ir vyro Mariaus Katiliškio padaryta medinė apyrankė. Henrikui Nagiui skirtame stende – jo knygos, vertimai, rankraščiai ir Don Kichoto su Sanča Pansa figūrėlės iš poeto namų Kanadoje.
Maloniai nustebino ir muziejaus pirmajame aukšte įrengta nedidelė kitos mūsų kraštietės poetės, rašytojos Saros Poisson asmeninių daiktų paroda, kurioje eksponuojami jos kūrybą atspindintys objektai. Ši paroda Maironio literatūros muziejuje buvo atidaryta 2025 m. gegužės 28 d. susitikimo su autore metu.
Dėkojame Kėdainių krašto muziejaus ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojams už nemokamas ekskursijas, geranorišką pasidalijimą žiniomis ir eksponatų kopijomis, kurios praturtins mūsų bibliotekoje kaupiamą kraštiečio poeto Henriko Nagio atminimo fondą.
Projektą „Tarp gimtinės ir pasaulio: Henriko Nagio gyvenimo ir kūrybos keliais“ finansuoja
Mažeikių rajono savivaldybė
Projekto partneriai:
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
UAB „Santarvės laikraštis“
Dangira Undžienė,
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotraukos Irenos Atkočaitienės, Janinos Dambrauskaitės, Dangiros Undžienės
