Nors „Finansininkas“ parašytas daugiau nei prieš šimtmetį, jo kraujotaka teka šalia mūsų. Kiekviename troškime, kiekvienoje tamsioje nakties mintyje, kai ieškome prasmės tarp sąskaitų, tikslų ir tylos, jis išlieka svarbus. Šis romanas veikia kaip veidrodis – kartais šiurkštus, kartais neteisingas, bet visada atviras. Mes vis dar statome aukštyn, net kai pamatai dūla. Vis dar tikime, kad daugiau reiškia geriau, kad skaičiai mus išgelbės, o nuopuolis ištinka tik kitus.
