Atgal į žemėlapį

Suolelis „Vaižganto akiniai“

Plungės rajono Kulių miestelyje nuo 2017 m. krašto bendruomenės narių Raimondos ir Valentinos Masalskių iniciatyva rengiamas kasmetinis Sofijos festivalis – teatro, muzikos, literatūros, kino ir bendruomeniškumo šventė. Renginys pavadintas Kuliuose gyvenusios rašytojos, dramaturgės, pedagogės, moterų judėjimo skatintojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu. Organizatoriai tęsia idėją kurti prie Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios suolelių-instaliacijų parką, skirtą šiose apylinkėse gyvenusių šviesuolių atminimo įamžinimui.

Miestelyje 2018 m. rugsėjo 14–16 dienomis vyko antrasis Sofijos festivalis. Visą savaitę triūsę menininkai (keramikas Jonas Arčikauskas, medžio skulptorius Danielius Sodeika ir jaunosios kartos skulptoriai Tauras Kensminas, Mykolas Sauka ir Rytis Urbanskas) parkui padovanojo skulptūrines instaliacijas, kurios skirtos miestelyje gyvenusioms istorinėms asmenybėms. Kuliuose 1898–1901 m. dirbusiam kunigui Juozui Tumui-Vaižgantui dedikuotas akinių formos suolelis. „Ant didelio žmogaus pečių ir dideli akiniai turi būti“, – taip savo kūrinį apibūdino medžio skulptorius Danielius Sodeika, pristatydamas kompoziciją „Vaižganto akiniai“.

Apie asmenybę

Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas kanauninkas, prozininkas, publicistas, redaktorius, literatūros istorikas ir kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ir knygnešių rėmėjas, pedagogas, skautas.

Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Malaišių kaime (sodyba neišliko), pasiturinčio ūkininko gausioje šeimoje, 1869 m. rugsėjo 20 d. (pagal senąjį kalendorių 8 d.) gimęs sūnus po trijų dienų Juozo vardu buvo pakrikštytas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jaunėlis 1879 m. pradėjo mokytis Kunigiškių pradžios mokykloje, kurią baigė su pagyrimu. Nuo 1881 m. mokslus tęsė Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) realinėje mokykloje, kuri buvo arčiau tėviškės. Pradėjo domėtis nacionalinio atgimimo idėjomis, skaitė nelegalų lietuvišką laikraštį „Aušra“, mėgino rašyti eiles, prozą.

Paklusęs tėvų valiai, 1888–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Čia įsitraukė į draudžiamos spaudos platinimą ir klierikų slaptos Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją, nuo 1890 m. bendradarbiavo jaunųjų kunigų žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889–1896 m. leistas Tilžėje; Lietuvoje platintas nelegaliai). Kauno arkikatedroje Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas 1893-11-28 įšventino kunigu. Pagal paskyrimą išvyko į Latviją ir 1893–1895 m. buvo vikaru Mintaujos (dabar Jelgava) lietuvių parapijoje, bendravo su ten gyvenusiais lietuviais inteligentais.

Dėl konflikto su kunigais perkeltas į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį, kur 1895–1898 m. buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaru. Čia 1896 m. buvo vienas iš klerikalinio laikraščio „Tėvynės sargas“ (Vaižganto pasiūlytas pavadinimas) leidybos iniciatorių, 1897–1902 m. buvo šio nelegalaus leidinio redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, mokė vaikus skaityti.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės