Atgal į žemėlapį

Laižuvos bažnyčios, kurioje klebonavo Vaižgantas, šventorius

Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas 1911-02-17 paskyrė Mažeikių rajono Laižuvos Švč. Trejybės parapijos klebonu Juozą Tumą. Paskyrimo rašte buvo pažymėta, kad ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo turi atvykti į Kauną pas vyskupą ir kanoniškai prisiekti. Parapijiečiams naujojo kunigo tiek ilgai laukti neprireikė, jis į Laižuvą atvyko 1911-03-01. Dirbo miestelyje klebono Antano Vienažindžio ir parapijiečių rūpesčiu 1890–1892 m. statytoje gotikinio stiliaus, raudonų plytų, su dviem bokštais mūrinėje bažnyčioje (architektas Ustinas Golinevičius). Didingas statinys susprogdintas 1944-10-28, liko tik maldos namų pamatai, šventorių juosusi tvora ir 1883 m. įrengtos Kryžiaus kelio koplytėlės.

Juozas Tumas mėgo šeimininkauti, tačiau įsikūręs atokioje parapijoje netapo tik klebonu-ūkininku. Laižuvoje 1913–1914 m. daug rašė, iš publicistikos pasuko į beletristiką. Liudo Giros padedamas ėmė rinkti anksčiau išspausdintus kūrinius, kuriuos ketino išleisti viename dideliame tome ar dviejuose mažesniuose. Dalis jų buvo išspausdinti pirmajame lietuvių literatūriniame žurnale „Vaivorykštė“ (leistas 1913–1915 m.), literatūros ir politikos laikraštyje „Viltis“ (leistas 1907–1915 m.), Latvijos lietuvių visuomenės, politikos, literatūros ir mokslo laikraštyje „Rygos garsas“ (leistas 1909–1917 m. Rygoje).

Apie asmenybę

Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas kanauninkas, prozininkas, publicistas, redaktorius, literatūros istorikas ir kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ir knygnešių rėmėjas, pedagogas, skautas.

Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Malaišių kaime (sodyba neišliko), pasiturinčio ūkininko gausioje šeimoje, 1869 m. rugsėjo 20 d. (pagal senąjį kalendorių 8 d.) gimęs sūnus po trijų dienų Juozo vardu buvo pakrikštytas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jaunėlis 1879 m. pradėjo mokytis Kunigiškių pradžios mokykloje, kurią baigė su pagyrimu. Nuo 1881 m. mokslus tęsė Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) realinėje mokykloje, kuri buvo arčiau tėviškės. Pradėjo domėtis nacionalinio atgimimo idėjomis, skaitė nelegalų lietuvišką laikraštį „Aušra“, mėgino rašyti eiles, prozą.

Paklusęs tėvų valiai, 1888–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Čia įsitraukė į draudžiamos spaudos platinimą ir klierikų slaptos Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją, nuo 1890 m. bendradarbiavo jaunųjų kunigų žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889–1896 m. leistas Tilžėje; Lietuvoje platintas nelegaliai). Kauno arkikatedroje Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas 1893-11-28 įšventino kunigu. Pagal paskyrimą išvyko į Latviją ir 1893–1895 m. buvo vikaru Mintaujos (dabar Jelgava) lietuvių parapijoje, bendravo su ten gyvenusiais lietuviais inteligentais.

Dėl konflikto su kunigais perkeltas į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį, kur 1895–1898 m. buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaru. Čia 1896 m. buvo vienas iš klerikalinio laikraščio „Tėvynės sargas“ (Vaižganto pasiūlytas pavadinimas) leidybos iniciatorių, 1897–1902 m. buvo šio nelegalaus leidinio redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, mokė vaikus skaityti.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės