Atgal į žemėlapį

Atminimo lenta su Vaižganto bareljefu prie buvusios klebonijos pastato

Juozas Tumas 1895 m. vasaros pabaigoje buvo paskirtas Skuodo rajono Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaru. Dirbo ir pradinės mokyklos kapelionu, iki 1897-03-05 lietuviškai dėstė tikybą. Mosėdyje 1896 m. įsteigė Blaivybės draugijos skyrių ir dėjo daug pastangų, kad jis būtų legalizuotas. Drauge su bendraminčiais 1896 m. pradėjo leisti naują katalikiškos minties periodinį laikraštį „Tėvynės sargas“. Už lietuviško leidinio platinimą pakliuvo į žandarų rankas ir Skuode 1897-01-03 įvyko teismas, bet nesurinkus įrodymų byla buvo nutraukta.

Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje (Akmenų g. 1), netoli nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, stovi medinis namas, kuriame nuo 1898 m. vasaros gyveno vikaras Juozas Tumas. Stačiakampio plano klebonijos pastatas yra vieno aukšto su palėpe, 14×8 m dydžio, dvišlaičiu šiferio stogu, stačiakampe įstiklinta veranda pietinio fasado viduryje ir nedideliu prieangiu nedengtais šonais rytiniame fasade. Sovietmečiu jame veikė vaikų lopšelis-darželis, vėliau buvo Mosėdžio parapijos vaikų namai.

Pastatas paženklintas Aloyzo Gurecko pagaminta atminimo lenta, kurioje yra iškilus portretinis rašytojo bareljefas ir įrašas: „ŠIAME NAME 1895–1898 / METAIS GYVENO RAŠYTOJAS / JUOZAS-TUMAS / VAIŽGANTAS“.

Apie asmenybę

Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas kanauninkas, prozininkas, publicistas, redaktorius, literatūros istorikas ir kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ir knygnešių rėmėjas, pedagogas, skautas.

Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Malaišių kaime (sodyba neišliko), pasiturinčio ūkininko gausioje šeimoje, 1869 m. rugsėjo 20 d. (pagal senąjį kalendorių 8 d.) gimęs sūnus po trijų dienų Juozo vardu buvo pakrikštytas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jaunėlis 1879 m. pradėjo mokytis Kunigiškių pradžios mokykloje, kurią baigė su pagyrimu. Nuo 1881 m. mokslus tęsė Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) realinėje mokykloje, kuri buvo arčiau tėviškės. Pradėjo domėtis nacionalinio atgimimo idėjomis, skaitė nelegalų lietuvišką laikraštį „Aušra“, mėgino rašyti eiles, prozą.

Paklusęs tėvų valiai, 1888–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Čia įsitraukė į draudžiamos spaudos platinimą ir klierikų slaptos Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją, nuo 1890 m. bendradarbiavo jaunųjų kunigų žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889–1896 m. leistas Tilžėje; Lietuvoje platintas nelegaliai). Kauno arkikatedroje Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas 1893-11-28 įšventino kunigu. Pagal paskyrimą išvyko į Latviją ir 1893–1895 m. buvo vikaru Mintaujos (dabar Jelgava) lietuvių parapijoje, bendravo su ten gyvenusiais lietuviais inteligentais.

Dėl konflikto su kunigais perkeltas į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį, kur 1895–1898 m. buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaru. Čia 1896 m. buvo vienas iš klerikalinio laikraščio „Tėvynės sargas“ (Vaižganto pasiūlytas pavadinimas) leidybos iniciatorių, 1897–1902 m. buvo šio nelegalaus leidinio redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, mokė vaikus skaityti.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės