Atgal į žemėlapį

Atminimo lenta prie Micaičių bažnyčios, kurioje kunigavo Vaižgantas

Šiaulių rajono Micaičių kaime (Draugystės g. 2a) 1808 m. pastatyta medinė, liaudies architektūros formų, su bokšteliu, stačiakampio plano Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Ji buvo Kuršėnų parapijos filija. Naikinant parapijas, bažnyčia 1945 m. buvo uždaryta. Iš pradžių kurį laiką tūnojo tuščia, sovietmečiu įrengė sandėlį ir ten grūdus supildavo, paskui visokius rakandus sukraudavo. Pastato interjerą puošę paveikslai, pjaustiniai ir drožiniai pamažu sunyko.

Micaičiuose 10 mėnesių bažnyčios filialistu buvo Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis duodavo kaimiečiams skaityti draudžiamų knygų, bet liepdavęs niekam jų nerodyti. Rinko medžiagą apie kalendorininką Lauryną Ivinskį, redagavo leidinius „Tėvynės sargas“ ir „Žinyčia“, rašė straipsnius apie lietuvybės išsaugojimą.

Micaičiuose 1989-09-17, pažymint Juozo Tumo-Vaižganto 120-ąsias gimimo metines, šventas Mišias aukojo ir grąžintą tikintiesiems Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią šventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius, mišiose giedojo Šiaulių „Polifonijos“ choras. Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas Albinas Arnašius dėkojo už auką, kurią mokėjo žmonės Dievo namams atstatyti.

Ant bažnyčios sienos buvo pritvirtinta netaisyklingos formos medinė atminimo lenta su išskaptuotu portretu ir ilgu įrašu: „Kunigas dr. Juozas Tumas-Vaižgantas / šioje Micaičių bažnyčioje kunigavo / 1901.07.14–1902.05.29 / Ją suremontavo ir išpuošė. Po / altoriumi slėpė carizmo uždraustą / lietuviškąją spaudą.“  Atminimo lentą sukūrė ir padovanojo kaunietis architektas Leonas Juozonis.

Apie asmenybę

Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas kanauninkas, prozininkas, publicistas, redaktorius, literatūros istorikas ir kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ir knygnešių rėmėjas, pedagogas, skautas.

Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Malaišių kaime (sodyba neišliko), pasiturinčio ūkininko gausioje šeimoje, 1869 m. rugsėjo 20 d. (pagal senąjį kalendorių 8 d.) gimęs sūnus po trijų dienų Juozo vardu buvo pakrikštytas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jaunėlis 1879 m. pradėjo mokytis Kunigiškių pradžios mokykloje, kurią baigė su pagyrimu. Nuo 1881 m. mokslus tęsė Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) realinėje mokykloje, kuri buvo arčiau tėviškės. Pradėjo domėtis nacionalinio atgimimo idėjomis, skaitė nelegalų lietuvišką laikraštį „Aušra“, mėgino rašyti eiles, prozą.

Paklusęs tėvų valiai, 1888–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Čia įsitraukė į draudžiamos spaudos platinimą ir klierikų slaptos Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją, nuo 1890 m. bendradarbiavo jaunųjų kunigų žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889–1896 m. leistas Tilžėje; Lietuvoje platintas nelegaliai). Kauno arkikatedroje Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas 1893-11-28 įšventino kunigu. Pagal paskyrimą išvyko į Latviją ir 1893–1895 m. buvo vikaru Mintaujos (dabar Jelgava) lietuvių parapijoje, bendravo su ten gyvenusiais lietuviais inteligentais.

Dėl konflikto su kunigais perkeltas į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį, kur 1895–1898 m. buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaru. Čia 1896 m. buvo vienas iš klerikalinio laikraščio „Tėvynės sargas“ (Vaižganto pasiūlytas pavadinimas) leidybos iniciatorių, 1897–1902 m. buvo šio nelegalaus leidinio redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, mokė vaikus skaityti.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės