Atgal į žemėlapį

Atminimo lenta Juozui Tumui-Vaižgantui prie buvusios klebonijos pastato

Nuo 1989-08-10 Juozas Tumas vikaravo Plungės rajono Kulių miestelyje. Atoki vietovė labai tiko knygnešystei, nes iki Gargžduose buvusio sienos perėjimo punkto buvo tik 20 km. Taigi lengvai buvo galima susisiekti su Prūsija, iš kur knygnešiai gabendavo lietuvišką spaudą ir knygas, o į Tilžę slapta siųsdavo rankraščius.

Šalia didingos Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios stūkso gražus raudonų molio plytų dviaukštis namas, kuriame buvusi klebonija (J. Tumo-Vaižganto g. 2). Vikaro kambarys buvo pastato dešinėje pusėje, antrajame aukšte. Klebonijos pusrūsyje jis buvo įrengęs draudžiamų lietuviškų knygų slėptuves. Čia gautus leidinius paskirstydavo ir perduodavo patikimiems žmonėms, kurie juos išplatindavo. Naktimis klebonijoje vykdavo net slapti knygnešių pasitarimai. Pastatas priskiriamas Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksui, 1993-02-19 įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Iš gatvės pusės ant vijokliais apraizgytos senojo pastato sienos, specialiai paruoštoje nišoje, 1972 m. įkomponuota atminimo lenta su įrašu: „1898–1901 ŠIAME NAME GYVENO RAŠYTOJAS J. TUMAS-VAIŽGANTAS“.

Kuliuose prozininkas rašė atskirus vaizdelius fragmentiškam kūriniui „Pragiedruliai“, todėl darbo autorius virš įrašo pavaizdavo epizodus iš pasakojimo „Napalys darbus dirba“. Menišką atminimo lentą sukūrė skulptorius Arūnas Kazys Kynas.

Apie asmenybę

Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas kanauninkas, prozininkas, publicistas, redaktorius, literatūros istorikas ir kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ir knygnešių rėmėjas, pedagogas, skautas.

Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Malaišių kaime (sodyba neišliko), pasiturinčio ūkininko gausioje šeimoje, 1869 m. rugsėjo 20 d. (pagal senąjį kalendorių 8 d.) gimęs sūnus po trijų dienų Juozo vardu buvo pakrikštytas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jaunėlis 1879 m. pradėjo mokytis Kunigiškių pradžios mokykloje, kurią baigė su pagyrimu. Nuo 1881 m. mokslus tęsė Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) realinėje mokykloje, kuri buvo arčiau tėviškės. Pradėjo domėtis nacionalinio atgimimo idėjomis, skaitė nelegalų lietuvišką laikraštį „Aušra“, mėgino rašyti eiles, prozą.

Paklusęs tėvų valiai, 1888–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Čia įsitraukė į draudžiamos spaudos platinimą ir klierikų slaptos Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją, nuo 1890 m. bendradarbiavo jaunųjų kunigų žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889–1896 m. leistas Tilžėje; Lietuvoje platintas nelegaliai). Kauno arkikatedroje Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas 1893-11-28 įšventino kunigu. Pagal paskyrimą išvyko į Latviją ir 1893–1895 m. buvo vikaru Mintaujos (dabar Jelgava) lietuvių parapijoje, bendravo su ten gyvenusiais lietuviais inteligentais.

Dėl konflikto su kunigais perkeltas į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį, kur 1895–1898 m. buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaru. Čia 1896 m. buvo vienas iš klerikalinio laikraščio „Tėvynės sargas“ (Vaižganto pasiūlytas pavadinimas) leidybos iniciatorių, 1897–1902 m. buvo šio nelegalaus leidinio redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, mokė vaikus skaityti.

Rodyti daugiau

Panašios vietovės