Nauji meno leidiniai

 

Fotografavau Lietuvą…: albumas / Vytautas Augustinas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017. – 440 p.: iliustr.

Vytautas Augustinas (1912–1999) – žymiausias tarpukario nepriklausomos Lietuvos fotografas. Pradėjęs fotografuoti dar būdamas paauglys, savo nuotraukose užfiksavo daug Lietuvos gamtos, miestų ir kaimų vaizdų, kariškių gyvenimo ir visuomeninių organizacijų veiklos momentų, Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių 1939 m., sovietinės ir vokiečių okupacijos laikų įvykius, lietuvių karo pabėgėlių vargus. Iš išraiškingų fotografijų, kuriose įamžinti šokantys, žygiuojantys, entuziazmo kupini visų krašte gyvenančių tautybių žmonės, Augustinui pavyko sudėstyti įtaigų besikuriančios modernios valstybės paveikslą.


 

Vaičiūnas, Virgilijus. Iš medžio iškirsti stebuklai: skulptūros / tekstai: [albumas] / Virgilijus Vaičiūnas. – Vilnius: Charibdė, 2017. – 157, [2] p.: iliustr.

„Iš medžio iškirsti stebuklai“ – tai meno kūrėjo, architekto, dievdirbio, skulptoriaus iš pašaukimo skulptūrų ir skulptūriškų rakandų albumas. Gana įprastas mūsų krašte dievdirbio menas puikiai žinomas nuo senų laikų. V. Vaičiūno kūryboje šis tradicinis menas įgyja naujų XX amžiaus modernizmo bruožų. Kristus vaizduojamas neįprastų formų ir proporcijų, susitelkiama į akis ir žvilgsnį, Marija įgauna lietuvės moters charakterį, ji su jau ūgtelėjusiu Sūnumi, Rūpintojėlis šitokių abstrakčių formų, kad ne iš karto atpažįstamas.
V. Vaičiūnas dažnai peržengia dievdirbio kūrybos ribas, ir ne tik atkurdamas žemaičių pagoniškas dievybes – jam skausmingai būtina kurti pasaulietiškas, filosofinį pradą įkūnijančias skulptūras. Pastarosios neišvengia tautodailei būdingų bruožų kartu atskleisdamos autoriaus gebėjimą profesionaliai derinti medžio ypatybes ir kūrybinį polėkį. Viskas čia apgalvota – ir linijos, grakščios ir išlakios, ir dydis, ir medžio tvirtumas bei neilgaamžiškumas laiko atžvilgiu. Yra prikūręs ir įvairiausių rakandų, tačiau ir šie neįprasti, menininko fantazijos padiktuoti.
Virgilijus Vaičiūnas, diplomuotas architektas, dirbo architektu Skuode ir kitur Žemaitijoje. Nuo 1990 metų atsidėjo tik medžio drožybai ir kūrybai.

Kaišiadorių bažnytinis paveldas / Olijardas Lukoševičius. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2018. – 132 p.: iliustr..

Knygoje „Kaišiadorių bažnytinis paveldas“ aprašoma dvylika Kaišiadorių rajone esančių bažnyčių, jų istorija ir kultūros paveldas.

 

Mataičių teatras / [sudarytoja Aldona Žemaitytė]. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, [2017]. – 151, [1] p.: iliustr.

Ši knyga „Mataičių teatras“ yra tarsi iš žodžių ir sakinių išaustas dimų raštas – patogus, malonus ir įdomus pasakojimas apie XX a. antrosios pusės išskirtinį reiškinį Lietuvos kultūroje – Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą Rumšiškėse, gyvavusį du dešimtmečius. Laiko tėkmėje tie du dešimtmečiai yra tik vienos kartos gyvenimo tarpsnis, bet teatro kūrėjų nuveiktų darbų užmojais ir didumu lyg kalnu įsirėžė į meninį sovietinio gyvenimo peizažą. Jo steigėjai, savo veiklą pradėję 1968 m. kaip Etnografinis ansamblis Vilniuje, 1974 m. tapo Lietuvos liaudies buities muziejaus Lietuvių folkloro teatru.
Leidinio rinktinė, nuausta iš jos autorių prisiminimų, vertinimų, paliudija Folkloro teatro kūrėjų gyvastingumą, pagarbą istorinei tautos praeičiai, jos papročiams, likimui, veržimuisi į laisvę ir tos praeities papročių, meninių inspiracijų atkartojimą XX amžiaus antroje pusėje. „Žmogus gelmė, o jo siela bedugnė”, – kalbėjo arabų poetas ir mąstytojas Džubranas Kahlilis. Į tą gelmę atidžiai, su meile ir visa atsakomybe pažvelgia Folkloro teatro kūrėjai, meno kritikai, rašytojai, tautinės kultūros tyrėjai, šioje knygoje išsakę savo sumanymus, vertinimus, perspektyvas…
Tegul šie ilgesni ar trumpesni pasakojimai-vertinimai tarsi pokalbiai apie tautos istoriją, etnokultūrą sujaudina XXI amžiaus skaitytojų širdis ir protus, kad neštų tautos gyvastį į priekį lyg švytintį žibintą aptemusiuose mūsų laikuose.

Poškus, Vidas. Menininko dirbtuvė: 42 istorijos / Vidas Poškus. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 304, [2] p.: iliustr.

 „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ – knyga, skirta patenkinti smalsumą. Praverti užsklandą. Nuvesti į užkulisius, virtuvę, slapčiausią vietą – kad ir kaip mes ją vadintume, žodžiu – ten, kur atsiranda meno kūriniai. Ten, kur jie gyvena. Kartais ten gyvena ir menininkai, ir net labiau nei tikruosiuose savo namuose. Taigi tai – galimybė pakliūti ten, kur šiaip paprasti mirtingieji retai įleidžiami. 42 apsilankymai tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų dirbtuvėse virto ne enciklopedinio pobūdžio tekstais, o įkvėpto bendravimo dalimi. Šie tekstai ir vaizdai skirti ne menininkų kūrybai nagrinėti, bet parodyti ir užfiksuoti vietos, kurioje gimsta kūriniai, svarbą.
Vidas Poškus lankosi pas menininkus, kurių kūrybą mėgsta ir vertina, pas kūrėjus, kuriuos pažįsta. Tačiau svarbu net ne tai; šiuo atveju pretendentai pasirenkami pagal savo studijų spalvingumą, įspūdingumą, architektūrines vertes. Keistos Vilniaus vietos, į kurias sunku patekti žmogui iš šalies; buveinės, kurių greit nebebus arba jau nebėra; dirbtuvės, kuriose gimsta menas ir kurios pačios kartais virsta erdviniais meno kūriniais.

Riaubienė, Edita. Giedrė ir Tautvydas Miknevičiai: architektai / Edita Riaubienė. – [Vilnius]: Architekto Gedimino Baravyko fondas, 2017. – 175, [1] p.: iliustr., brėž., faks.

Monografija „Giedrė ir Tautvydas Miknevičiai: architektai“ skirta dviem architektūros kūrėjams – pristatomos jų asmenybės ir darbai. Šia studija siekiama pažymėti Lietuvos architektūros sudėtingą sovietinį laikotarpį. Knygos sandara grindžiama chronologiniu pasakojimu. Rengiant studiją naudotasi įvairiais šaltiniais, pačių architektų, bendradarbių ir kolegų, jų amžininkų atsiminimais.
Šios monografijos autorė ir sudarytoja architektūros teoretikė Edita Riaubienė pateikė išsamų, logiškai sukomponuotą tekstą, kuris Lietuvos architektūros istoriją prasmingai papildys dar dviejų architektūros kūrėjų – Giedrės ir Tautvydo Miknevičių – portretais.

Edmundas Saladžius / Kristina Budrytė-Genevičė. – Vilnius: Dailininkų sąjungos galerija, 2017. – 120 p.: iliustr.

Edmundas Saladžius – grafikas, modernistas, dar jaunystėje prisijungęs prie XX a. II pusės Kauno dailės aistringų išpažinėjų branduolio. Apie E.Saladžių rašė ne vienas menotyrininkas, jis minimas tarp Lietuvos žinomiausių grafikos meistrų, tarp geriausius dailės kūrinius sukūrusių bendraamžių menininkų. Tačiau neseniai išleista dailėtyrininkės dr. Kristinos Budrytės monografija – tik pirmas leidinys, kuriame išsamiai atskleidžiama grafiko Edmundo Saladžiaus gyvenimo ir kūrybos biografija. Svarbiausios dailininko kūrybinės veiklos kryptys – piešiniai, litografijos, monotipijos, lino raižiniai.

Smith, Patti. Tiesiog vaikai: [amerikiečių roko ir meno legendos gyvenimo atsiminimai] / Patti Smith. – [Vilnius]: Kitos knygos, [2017]. – 356, [2] p.: iliustr.

Tai pirmoji amerikiečių roko ir meno legendos Patti Smith (gim. 1946) prozos knyga. Audringo, aistringo gyvenimo atsiminimai. Tai, apie ką dar niekur nebuvo kalbėta. Ankstyvoje jaunystėje – be pinigų, bet su didelėmis ambicijomis – dvidešimtmetė Patti atvyko į Niujorką, kur sutiko fotografą Robertą Mapplethorpeʼą, viso gyvenimo mylimąjį ir geriausią draugą. Santykių užkulisiai, legendinis „Chelsea“ viešbutis, nepritekliai, nuotykiai, kūryba, laisvė ir nušvitimai. Tai pasakojimas apie jaunystę, draugystę, meilę, persmelktas tos pačios įkvepiančios ir grėslios jėgos kaip ir visa Patti Smith kūryba – nuo 1975-ųjų albumo „Horses“ iki vizualinių projektų ir poezijos. 2010 m. „Tiesiog vaikai“ tapo geriausia negrožinės literatūros kategorijoje (National Book Award) ir netrukus skaitytojų imta vadinti mėgstamiausia visų laikų atsiminimų knyga.

Natos

Bražinskas, Algimantas. Pavasario vilionės [Natos] / Algimantas Bražinskas. – Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2017. – 32, [1] p.

Barkauskas, Vytautas. Dainos vaikams [Natos]: balsui ir fortepijonui / Vytautas Barkauskas. – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. – 56 p.

Pamparienė, Gražina. Dainuojame mylimai šalelei! [Natos]: dainelės ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui / Gražina Pamparienė. – Vilnius: Litera, 2017. – 23, [1] p.: iliustr.

Sakalauskas, Vidmantas. Kaip tave man pavadinti [Natos]: dainos vaikams / Vidmantas Sakalauskas, Emilija Šulinskienė. – Šiauliai: Lucilijus, 2017. – 23, [1] p. + 1 garso diskas (CD).

Tolvaišienė, Elena. Lietuva, gėlele žydėki [Natos] / Elena Tolvaišienė. – Šiauliai: Lucilijus, 2017. – 32 p.: iliustr.

Tolvaišienė, Elena. Mėlynoji paukštė [Natos] / Elena Tolvaišienė. – Šiauliai: Lucilijus, 2017. – 44 p.: iliustr.

Lapinskienė, Neringa. Vabalų miestas [Natos]: [muzikinė pasaka] / Neringa Lapinskienė. – [Elektrėnai]: [N. Lapinskienė], 2017. – [36] p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD).

 

Garso įrašai

Lietuvos istoriniai vargonai 3. Bruno Goebelio palikimas [Garso įrašas] = Lithuanian historical organs 3. Bruno Goebels Vermächtnis / Muzika: Johannes Brahms, J. G. Rheinberger, R. Schumann, S. Karg-Elert, F. List, Ch. M. Widor. – [Vilnius]: Vargonų paveldo centras, 2017. – 1 garso diskas (66 min., 55 sek.): + 1 broš. (32 p.). – Vargonų paveldo centras VPC 003.

 

Dai lakštava lakštuote [Garso įrašas] = So sang the nightingale / [atlieka] folkloro ansamblis „Dijūta“, ansamblio vadovė Rūta Žarskienė. – [Vilnius]: LNKC įrašų studija, 2017-. – 2 garso diskai (1 val. 19 min. ).

 

„Jau aušt aušružė“II [Garso įrašas]: XXI amžiaus lietuvių kompozitorių chorinės miniatiūros: etnografinių regionų metai / [atlieka] Valstybinis choras „Vilnius“, vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas. – Vilnius: LRT garso įrašų studija, 2015. – 1 garso diskas (41 min., 17 sek.)

 

kitos parodos