Paroda „Nepriklausomybė, gimtinė, laisvė, Lietuva kraštiečių posmuose“

Lietuvos istorijoje nemaža reikšmingų datų. Tarp jų ir tragiškų įvykių kupina Sausio 13-oji, ir su Valstybės atkūrimu susijusi Vasario 16-oji, ir nepriklausomybės atkūrimą menanti Kovo 11-oji. Šios dienos jausmingai aprašomos Mažeikių krašto literatų eiliuotuose tekstuose.

Viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skaitykloje paruoštoje parodoje „Nepriklausomybė, gimtinė, laisvė, Lietuva kraštiečių posmuose“ eksponuojamos knygos ir eilėraščiai. Juose kraštiečiai išsakė savo jausmus „gimtajai žemei“, „protėvių palaimintai šaliai“, „brangiajai Lietuvai“, kurios vardą tarsi priesaiką kartoja. Eilėraščiai parinkti iš 2017 m. sudaryto aplankalo „Kraštiečių posmai apie Lietuvą“. Jame abėcėlės tvarka pateikta net 50 Mažeikių krašto kūrėjų pavardžių. Atrinkta 250 eilėraščių, kuriuose rašoma apie protėvių žemę, šventą kraštą, Tėvynę, Lietuvą, tėviškę, gimtinę, Žemaitiją, nepriklausomybę, laisvę, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Pasirinkimas išties didelis. Parodai iš aplankalo panaudoti tik 25 eilėraščiai, kuriuos sueiliavo Mažeikių krašte gyvenę ar gyvenantys bei kuriantys poetai.

Lietuvai svarbius istorinius įvykius primena informacija bei nuotraukos albume „Tai Lietuva“, knygose „Lietuva: praeitis, kultūra, dabartis“ ir „Lietuvos tūkstantmetis“. Iškalbingi ir eksponuojamų leidinių pavadinimai: Almos Krapauskienės „Du kampeliai Lietuvoj“, Vytauto Kniežausko „Lietuvos kelias“, Benediktos Prialgauskaitės-Jablonskienės „Gyvenimo kelias“, Mažeikių krašto literatų sambūrio „Aura“ almanacho „Mūsų kraštas – dalelė Lietuvos“, kaimo rašytojų sąjungos poezijos rinktinių „Veidu į tėvynę“, „Aš iš tos žemės, kuri Lietuva vadinas“, „Švenčiausias vardas“. Mažeikiškė literatė Janina Butnorienė rašė, jog „širdies ugnimi parašyti žodžiai tėvynei Lietuvai neturi senaties termino“.

Janina Dambrauskaitė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė

Kitos naujienos