Spaudinių paroda, skirta Durbės mūšio 760-osioms metinėms

Balėnų filiale vyko teminis vakaras, skirtas Durbės mūšio 760-osioms metinėms

Liepos 13 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Balėnų filiale buvo minimos Durbės mūšio metinės. Šių metų liepos 13 dieną sukako 760 metų, kai žemaičiai, vadovaujami Karšuvos kunigaikščio Almino, pasiekė pergalę Durbės mūšyje.

Durbės mūšio diena dar vadinama ir Žemaičių vienybės diena, o juk žemaičių ryžtas, drąsa ir atsakomybė už visą Lietuvos valstybę labai padėjo atlaikyti kryžiuočių skverbimąsi į rytus. Apie tai kalbėjo bibliotekininkė Elena, sveikindama visus susirinkusius ir ragindama gerbti krašto istoriją, tradicijas. Ji pristatė Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“, kuriame rašoma, jog prieš 760 m. įvykęs mūšis, kai žemaičiai prie Durbės ežero sutriuškino jungtines Vokiečių ordino pajėgas, savo reikšmingumu yra antras po Žalgirio mūšio karinės pergalės prieš kryžiuočius. „Taigi, jeigu ne Durbės mūšis, jeigu ne žemaičių ryžtas priešintis Mindaugo jiems paskirtai lemčiai, dabartinis Lietuvos žemėlapis būtų kitoks. Galbūt tokio žemėlapio netgi nebūtų“, – pacitavo knygos autorės žodžius bibliotekininkė.

Renginio metu žiūrėjome vaizdo medžiagą „Pergalė, be kurios nebūtų Lietuvos“, sužinojome plačiau, kas tas Durbės mūšis ir kuo jis svarbus žemaičiams. Pergalė, be kurios nebūtų Žalgirio, – taip Durbės mūšį vertina istorikai.

Bibliotekininkė pristatė spaudinių parodą „Pergalingas žemaičių kariuomenės mūšis. (Durbės mūšiui – 760)“, papasakojo apie Žemaitijos sostinėje Telšiuose pastatytą paminklą, skirtą Durbės mūšiui atminti, ir pasiūlė renginio dalyviams nuvykus kada į Telšius aplankyti ir šią vietą.

Elena Rimkuvienė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Balėnų filialo bibliotekininkė

Kitos naujienos